2012-07-23, 12:09
Tinklais siaubia Baltijos jūrą [3]
© Lietuvos gamtos fondo nuotr.
Žvejyba tralais – didžiuliais velkamais tinklais – laikoma blogybe aplinkai, tačiau kaip tik jais Baltijos jūroje sugaunami didžiausi kiekiai žuvų.
Intensyvi žvejyba
Iš keturiolikos Lietuvos žvejybos atviroje jūroje įmonių net trylika žuvis gaudo traliniais tinklais. Didžiausias traluotojas yra bendrovė “Senoji Baltija”. Ji naudojasi septyniais traleriais.
Tokius duomenis pateikė Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas.
Tarp žvejų seniai sklando kalbos, kad Baltijos jūroje tralais žvejojanti viena bendrovė “pasirūpino”, kad į krantą išplauktų visą Lietuvą nustebinusių negyvų žuvų tonos. Kalbos kalbomis, bet įrodymų nėra, todėl niekas garsiai neįvardina tos bendrovės.
T.Zolubas neatmeta galimybės, kad į krantą išmestos žuvys galėjo būti ir netinkamo tralavimo rezultatas.
Iki 20 metrų gylio izobatos traluoti yra draudžiama. Jei žuvys būtų išmestos iš tinklų, jūra jas būtų „pasėjusi“ dideliame plote.
Gali būti ir taip, kad žuvų būriai savaime susispaudžia prie jūros dugno ir nemaža jų dalis žūva.
Žuvys keliavo už borto
“Iš tiesų tralai yra pats blogiausias žvejybos įrankis. Į juos pakliūva viskas. Net ir mažiausios žuvys, kuris šiaip reikėtų paleisti, pakliuvusios į tralą yra suspaudžiamos ir neišgyvena”, – tikino T.Zolubas.
Nepaisant to, Baltijos jūroje apie 80 proc. rytinės dalies menkių sugaunama tralais. Lietuvoje šis skaičius siekia net iki 90 proc.
Nors tralavimas laikomas jūros aplinkai nepalankiausiu būdu, tačiau žvejams jis – patogiausias. Iškošus nemažą kiekį vandens, galima pagauti pakankamai žuvų, ypač jei tralas užkabina jų būrius.
Patys žvejai tikina, kad šiuolaikiniai tralai nebedaro tiek žalos, kiek jie darydavo sovietmečiu. Tralui esant vandenyje, prietaisai fiksuoja, kiek jau sugauta žuvų. Laivo kapitonas puikiausiai orientuojasi, kada reikia ištraukti tralą iš vandens. Tais laikais, kai nebuvo prietaisų, rodančių, kiek tralo maiše yra žuvų, būdavo iškeliami ir perpildyti tralai. Įgula nesugebėdavo greitai apdoroti visų sugautų žuvų, todėl dalis jų būdavo negyva – suspausta ir keliaudavo už borto. Patekusios į tralą, anot T.Zolubo, sugeba išgyventi tik upinės plekšnės, visos kitos žuvys žūva.
Nėra jokios garantijos, kad ir šiuolaikiniuose traluose prietaisai visada veikia ir tiksliai rodo, kiek sugauta laimikio.
Nors tralavimas ir laikomas aplinkai nepalankia žvejyba, Europos Sąjungoje šis žvejybos būdas nėra draudžiamas. Ribojamos tik tralų tinklo akys, jų ilgis, tralų maišo dydis.
