2012-07-02, 11:42
Tikrintojai reketuoja jūrininkus [7]
© Juozo Liepuoniaus nuotr.
Visais laikais jūrininkus apimdavo baimės išvydus krantą. Visi žinojo, kad jame laukia alkani tikrintojai.
Baisiau už Afriką
Tarpusavyje jūrininkai dažnai kalbasi apie tai, kaip laivai buvo tikrinami viename ar kitame uoste. Dažnai išlenda ir nemalonūs prisiminimai.
„Visi kažkodėl mano, kad didžiausia korupcija uostų kontrolės tarnybose yra Afrikoje. Bet palyginti su buvusiomis Sovietų Sąjungos šalimis, Afrikos uostai tik gėlytės“, – prabilo jūrų kapitonas Juozas Liepuonius.
Jis tikino, kad Ukrainos uostuose be trijų ar netgi penkių tūkstančių eurų nelabai „praeisi“ uosto kontrolę. Gali ir nemokėti, bet užtąsys įvairiais formalumais. Uostų tikrintojai visada suranda silpniausią vietą. „Kabliukų“ yra pačių įvairiausių. Kaip pavyzdį J.Liepuonis minėjo laivo balastinius vandenis. Jie gali paimti balastinių vandenų mėginius, ištirti juos, konstatuoti, kad tai, kas užpildyta, netinka ir siųsti laivą į Juodąją jūrą vėl užsipilti balastą.
Tai būtų papildomos sąnaudos, laiko praradimas, todėl laivų savininkai dažniausiai sutinka skirti po kelis tūkstantėlius tikrintojams, kad nekiltų problemų.
Tikrintojų, kurie minta jūrininkų baimėmis, Ukrainoje daugiausiai yra Odesos ir Port Južnij uostuose. Odesoje netgi po 20 JAV dolerių renkama iš kiekvieno jūrininko, kad neva greičiau būtų apiforminti jų išėjimo į krantą dokumentai. Nors jūrininkus ir taip privaloma išleisti į krantą.
Apie tai, kad Klaipėdos uoste plėšikautų taip, kaip Ukrainoje, J.Liepuonis sakė jau negirdėjęs. Pirmaisiais metais po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo visko buvo.
Ventspilyje jis prisiminė atvejį, kai prie naftos terminalo, kur stovėjo graikų tanklaivis, vandenyje rado kelias naftos dėmeles. Laivo įgula įrodinėjo, kad jų vožtuvai uždaryti ir nafta negalėjo išsilieti. Uosto tarnybos turi teisę laivą sulaikyti. Tyrimas gali vykti 3–4 paras. Prastova tokiam laivui kainuoja mažiausiai 50 tūkst. JAV dolerių per parą. Tokiais atvejais kiekvienas laivo savininkas sutinka geriau paaukoti kelis tūkstančius nei patirti šimtatūkstantinius nuostolius.
Labiausiai jūrininkus plėšiantys uostų tikrintojai yra ne tik Ukrainoje, bet ir Rusijoje. Į „plėšikautojų“ kategorijas patenka ir Afrikos, Pietų Amerikos, Tolimųjų Rytų šalių uostai.
Nuostata – sulaikyti laivą
J.Liepuonis prisiminė atvejį, kai žiemą atplaukus į Sankt Peterburgo uostą Rusijoje, į laivą atvyko keturi tikrintojai, turėję išankstinę nuostatą, kad laivą sulaikys.
Paaiškino, kad gavo skundą iš ledlaužio kapitono. Tas skundęs, kad laivas lėtai plaukė per ledus, darė prielaidą, kad jis esantis netinkamos būklės.
Inspektoriai tiesiai šviesiai pasakė: norite, kad būtų „švarus lapas“, mokėkite po 500 eurų kiekvienam.
Prieš tai laivas buvo tikrintas Rumunijoje, kur tikrintojai nieko nerado.
Priekabiai naršė kelias valandas. Lyno ilgis tarp gelbėjimo rato ir dugninio plūduro turi būti 3,6 metro, o buvo 3,5 metro. Įrašė, kad trūksta 10 centimetrų. Arba pas laivo vyriausiąjį mechaniką buvo neatnaujintos darbo instrukcijos. Tokios pastabos neleido sulaikyti laivo, nes jos nesusijusios su jo saugumu. Todėl uosto tikrintojai turėjo išeiti nieko nepešę.
„Perskaitę tokias pastabas, kompanijos atstovai manęs klausė, ar tikrintojai buvo išgėrę ar narkotikų apsirūkę“, – prisiminė jūrų kapitonas.
Sankt Peterburgo uoste J.Liepuonių ištiko ir kitas nemalonus atsitikimas. Į laivą sugužėjo net 11 tikrintojų komanda. Tuomet kapitonui net neįmanoma sužiūrėti, ką kuris tikrintojas daro. Tik po tikrinimo iš kapitono kajutės dingo mobilusis telefonas „Samsung Galaxy“ ir fotoaparatas.
„Iškviečiau Rusijos miliciją. Fotoaparatas atsirado. Vienas tikrintojų paaiškino, kad fotoaparatas netyčia įkritęs į dėžę su dovanomis, kurias tikrintojams davęs kapitonas“, – prisiminė J.Liepuonis.
