Jūra

© Vidmanto Matučio nuotr.

Skaityti komentarus
Spausdinti   Papildyti straipsnį

Detaliau pradėjus svarstyti Šventosios uosto atstatymo klausimus, iškilo klausimas, ar jis bus pritaikytas priimti lenkų kompanijos “Orlen Lietuva” naudojamo Būtingės naftos terminalo vilkikams.

Pavėluotas siūlymas

2010 m. gegužę pagal Ispanijos inžinierių, konsultantų bei architektų kompanijos „Alatec“ parengtą Šventosios uosto atstatymo galimybių studiją iš penkių variantų buvo pasirinktas vadinamasis „2B“ variantas.

Jis numatė, kad Šventosios uoste tilptų 655 laivai. Uosto akvatorijoje būtų vietų 495 laivams, ant kranto –160. Numatyta vieta ir vienam iki 70 metrų ilgio kruiziniam laivui priimti.

Pagal „2B“ variantą gylis vidinėje uosto dalyje iki jūros kranto linijos buvo numatytas 4 metrai, vadiname avanuoste, kuris atskirtas 400 metų ilgio molais, – 6 metrai, išorės laivybos kanale – 7 metrai. Tokie gyliai tuomet tenkino visus Šventosios uosto įstatyme numatytus būsimuosius šio uostelio naudotojus. Tarp jų ir naftos apdorojimo bendrovę „Orlen Lietuva“. Ji prie Būtingės naftos terminalo plūduro naudoja vilkikus. Kylant audroms, jiems būtina pasislėpti. Dabar vilkikai plaukia į Klaipėdos uostą. Gaištamos 2–3 valandos.

Pagrįstas prašymas

Apie tai, kad Šventosios uosto atstatymas pagal „2B“ variantą netenkina „Orlen Lietuva“ atstovų, jie prabilo šiemet, pradėjus svarstyti šio uosto atstatymo detalųjį planą.

„Orlen Lietuva“ atstovų teigimu, vilkikai per audrą įplaukti į Šventosios uostą reikalingas gylis mažiausiai 7 metrai uosto viduje ir 9 metrai vartuose ir išorės kanale.

Tai sukėlė klausimą: kam toks gylis, jei vilkikų gramzda yra tik iki 5,5 metrų?

Klaipėdos uosto kapitono tarnyba patvirtino, kad pagal vilkikų konstrukciją esant didesniam bangavimui, jiems reikalinga ir gerokai didesnė gylio atsarga. Todėl „Orlen Lietuva“ prašymas dėl papildomo gylio Šventosios uoste esantis pagrįstas.

Strigtų parama

Problema, kad toks prašymas brangiai kainuoja. Norint Šventosios uoste maždaug dviem metrais padidinti gylį, apie 400 metrų tektų ilginti molus. Tai papildomai kainuotų apie 100 mln. litų. Nuo dabar preliminariai vertinamos 180 mln. litų statybos kainos ji išaugtų iki 280 mln. litų.

Taip pat apie 20 proc. pabrangtų Šventosios uosto eksploatacija jį pastačius, nes žymiai padaugėtų nešmenų.

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, nei valstybė, nei Susisiekimo ministerija, nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nėra pasiruošusios skirti tokias papildomas lėšas.

„Atleisčiau vadovą iš darbo, jei nuspręstų įmonės pinigais prisidėti prie papildomo Šventosios uosto plėtojimo“, – poziciją patikslino E.Masiulis.

Šventosios uostui atstatyti yra numatomos ES lėšos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Eugenijaus Gentvilo nuomone, jei dalis lėšų būtų skiriama tenkinti vienos privačios bendrovės interesams, ES parama gali strigti. Toks atvejis jau yra fiksuojamas dėl Klaipėdos uoste dėl keleivių ir krovinių terminalo statybos.