2011-10-17, 13:13
Šventosios uostas: kaip neturėtų būti vystoma uosto infrastruktūra [2]
© Vidmanto Matučio nuotr.
Šventosios uostas tampa pavyzdžiu, kaip neturėtų būti vystoma uosto infrastruktūra. Vos atidarius uostelį po kosmetinės rekonstrukcijos, jis jau buvo užneštas.
Išgilino, bet nepamatavo
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė sakė, jog spalio 6 dieną jau buvo gautas pranešimas iš Latvijos kompanijos BGS, kad Šventosios uosto laivybos kanalas išgilintas.
Dėl audringos jūros Uosto direkcija neturėjo galimybių atlikti batimetrinių matavimų. Kol esant neramiai jūrai bus atlikti šie matavimai, gali paaiškėti, kad dalis įplaukimo į Šventosios uostą vėl neatitinka numatytų parametrų.
Taip jau yra buvę. Dar baigiantis rugpjūčiui, BGS buvo pranešusi, kad valymai Šventosios uoste atlikti. Tačiau tuomet atlikus batimetrinius matavimus paaiškėjo, jog kai kur nepasiektas projektinis gylis.
A.Čėsnienė tuomet tikino, kad tai yra ne kokie nors nauji užnešimai, o „nepaimtas“ tas kiekis, kurį buvo privalu išgilinti.
Neišgilintas kiekis sudarė 1,2 tūkst. kubinių metrų. Juos latvių kompanija BGS turėjo iškasti savo lėšomis.
Nesupranta, už ką moka
Kol latviai kasė gruntą, specialiai vasaros sezonui rengtas Šventosios uostelis buvo beveik nenaudojamas.
Nors ir būtų galima įplaukti į šį uostelį, tačiau buriuotojus tarsi apėmė sindromas – jei įplauksi, klausimas, ar pavyks išplaukti.
Ne vienas uostininkas klaipėdietis stebisi, kam iš viso reikėjo tvarkyti Šventosios uostelį, jei juo beveik negalima naudotis.
Nėra garantijų, kad pavasarį uostelis išskėstomis rankomis pasitiks buriuotojus. Gali būti, kad per žiemos audras įplaukimo kanalas bus užneštas smėliu. Bent jau tokias prognozes dėsto žilo plauko sulaukę klaipėdiečiai jūrininkai – jūrų kapitonų klubo nariai.
Šiandien nedaug kas patenkinti tuo, kad po fasadinės rekonstrukcijos atidarytas Šventosios uostelis tai veikia, tai neveikia. Tarp nepatenkintųjų yra ir ištisa armija žvejų.
Jiems Šventosios uostas su perbrendamu laivybos kanalu buvo naudingas – nereikėjo mokėti jokių rinkliavų.
Dabar pagal jau patvirtintus rinkliavų dydžius su didžiausiomis nuolaidomis žvejams, jie per mėnesį turėtų mokėti 50 litų už vieną laivelį. Nors tas mokestis dešimt kartų mažesnis nei jachtoms, žvejai ir jo kratosi. Argumentas – uoste neva nėra jokių patogumų, todėl neaišku, už ką turi mokėti.
A.Čėsnienė mano, kad žvejai painioja infrastruktūrą su suprastruktūra. Uosto direkcija stato krantines ir gilina akvatorijas ir už tai ima rinkliavas. Kitais reikalais žvejai turi pasirūpinti patys arba tai turi padaryti jiems padedančios žinybos.
Šventosios uostelis įžiebė tam tikrą priešiškumą. Dalis šventojiškių mano: o kuo žvejai yra išskirtiniai? Ir apskritai, kokią ekonominę naudą jie atneša valstybei? Ar moka ir kiek žvejai moka mokesčių biudžetui?
