Jūra

Dujas gabenantis laivas Klaipėdos uoste švartuotųsi prie specialios plaukiojančios išdujinimo įrangos.
© "Klaipėdos naftos" nuotr.

Skaityti komentarus
Spausdinti   Papildyti straipsnį

Jūreivystėje ir uostų versle, ypač diegiant naujoves, ima sklandyti įvairiausių mitų. Jie atsiranda dėl to, kad daugumai žmonių šios siauros srities niuansai yra mažiau žinomi. Tam tikrais mitais apaugęs ir Klaipėdoje planuojamas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas. Žiniasklaidoje iškeltas abejones ir žmonėms kylančius įvairiausius netgi pačius netikėčiausius klausimus dėl suskystintų dujų terminalo statybos uoste portalas kl.lt pateikė „Klaipėdos naftos“ atstovams.

– Kodėl „Klaipėdos nafta“, kuri užsiima naftos produktų krova, imasi visiškai naujo, Klaipėdos uoste iki šiol dar nekrauto produkto – suskystintų dujų?

– „Klaipėdos nafta“ yra valstybės valdoma bendrovė, o būsimasis suskystintų dujų terminalas vienas iš strateginių šalies objektų turėsiančių užtikrinti energetinę nepriklausomybę Lietuvai ir jos žmonėms. Todėl pasirinkimas, kad suskystintų dujų terminalą statytų valstybės valdoma bendrovė, yra logiškas ir lengvai paaiškinamas. Valstybė stengiasi sukurti alternatyvą dabar dujas Lietuvai tiekiančia monopolininkui, taip pat siekia užtikrinti alternatyvų dujų tiekimą, jei staiga tiekimas iš „Gazprom“ nutrūktų.

– Pasaulis palyginti neseniai dideliais kiekiais pradėjo gabenti jūromis suskystintas gamtines dujas. Baltijos jūroje tokių terminalų netgi nėra. Ar nepralaimės Lietuva finansiškai viena pirmųjų regione diegdama brangią technologiją?

– Pasaulyje gamtinių dujų skystinimo technologija taikoma jau daugiau nei 50 metų. Suskystintų dujų rinka sparčiai auga, tampa alternatyva naftai ir jos produktams. Šiandien pasaulyje veikia daugiau kaip 100 suskystintų dujų importo terminalų. Iš jų 57 Europoje. Pasaulyje yra 387 laivai gabenantys suskystintas dujas.

Baltijos jūros regione šiemet atidarytas pirmasis suskystintų dujų terminalas. Jis įrengtas Švedijos Nynashamno mieste. Dujų terminalą statosi Lenkija, Svinoustjės uoste. Europoje statomi įvairiausių dydžių suskystintų dujų terminalai. Nuo 0,7–1,4 mlrd. kubinių metrų per metus terminalų Graikijoje, Švedijoje iki 18 mlrd. kubinių metrų Didžiosios Britanijos „South Hook“. Lietuva planuoja statyti vidutinio dydžio mūsų šalies poreikius tenkinantį suskystintų dujų terminalą, todėl ir jo kaina bus palyginti nedidelė.

– Ištisas klaipėdiečių klausimų blokas ypač komentaruose prie straipsnių apie suskystintų dujų terminalą yra susietas su saugumu. Kas yra tos suskystintos dujos? Kaip jos laikomos? Ar jos sprogios, kenkia žmonių sveikatai?

– Suskystintos gamtinės dujos yra įprastos buityje vartojamos dujos, tik skystu pavidalu. Gamtinės dujos skystėja esant minus 161,5 laipsnio temperatūrai. Šios dujos nėra suspaustos dujos, jos yra tik atšaldytos. Suskystintos gamtinės dujos nėra toksiškos, taip pat jos yra bekvapės ir bespalvės. Suskystintoje fazėje uždegti gamtinių dujų neįmanoma. Tai reiškia, kad nėra ir jų sprogimo pavojaus.

Suskystintos gamtinės dujos yra laikomos specialiose kriogeninėse saugyklose. Jos yra itin gerai izoliuotos nuo aplinkos poveikio. Įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, Lietuvoje saugykla būtų plaukiojanti su išdujinimo įrenginiu. Nei gabenant, nei saugant suskystintas gamtines dujas nėra jokio tiesioginio sąlyčio su žmonėmis. Tai reiškia, kad dujos negali kelti jokio pavojaus žmonių sveikatai.