Jūra

© Vidmanto Matučio nuotr.

Skaityti komentarus
Spausdinti   Papildyti straipsnį

Pinigai uoste, kurie turėtų išsukti snaudžiančią šalies ekonomiką, paimami pravalgyti. Tuo pat metu valstybės įmonė priversta skolintis iš bankų.

Ar nepakenks konkurencingumui?

Keista situacija susiformavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Valstybės poreikiams iš jos kaip pelno dalį planuojama paimti 32–33 mln. litų.

Pagal dabar galiojantį įstatymą šie pinigai papildytų valstybės biudžetą. Tai reiškia, kad jie būtų pravalgyti.

Tiesa, galimas ir kiek kitoks tų pinigų paskirstymo modelis, bet tam reikės keisti jau numatytą tvarką.

Pinigų paėmimo iš uosto schema Klaipėdoje sukėlė nepasitenkinimą. Klaipėdiečiams tenka uosto kvapai, triukšmas, rizika dėl esančių ir galimų naujų pavojingų terminalų. Tačiau Klaipėdoje uždirbti pinigai nuteka į valstybės biudžetą ir neaišku, kaip jame paskirstomi.

Susidaro įspūdis, jog susiformavo nuostata, kad uostas yra pinigų maišas, į kurį bet kada galima kišti ranką.

Realiai uostas yra auksinis šalies ekonomikos kiaušinis. Tačiau tik nuolat vystomas, kad neatsiliktų nuo konkurentų, jis stumia į priekį daugybę kitų verslų, kurie duoda šaliai pridėtinę vertę.

Mažintų įtampą

Kai Klaipėdos miesto valdžia prabilo apie tai, kad atsisakys dalyvauti suskystintų gamtinių dujų terminalo teritorijų planavimo procese, šalies valdžios požiūris pasikeitė. Prabilta ir apie tai, kad dalį valstybės poreikiams paimamų uosto pelno pinigų, reikėtų palikti Klaipėdos projektams.

Būta įvairiausių variantų. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas norėtų, kad miestui atitektų apie 10 proc. iš uosto rinkliavų gautų pajamų. Turint omenyje 2011 metų rezultatus, tai sudarytų apie 14 mln. litų. Tokiam pinigų skirstymui nepritarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. Jo teigimu, jei gautos pajamos, tai dar nereiškia, kad bus pelno. Paimant dalį rinkliavų, gali pradėti strigti uosto apyvartumas.

Kitas variantas – vyriausybinis, kai Uosto direkcija susimoka valstybei pelno dalį ir dar investuoja į Klaipėdos socialinius projektus. Anot E.Gentvilo, jis pasakęs šalies premjerui Andriui Kubiliui, kad toks variantas sužlugdytų uostą.

Kompromisinis variantas – iš valstybės poreikiams paimamo Uosto direkcijos pelno dalį skirti miesto ekonominiams socialiniams projektams.

„Tai yra neblogas variantas. Mums dirbant uoste norėtųsi, kad ne abstrakčiai Lietuva, o Klaipėda būtų tvarkoma uosto pinigais. Tai mažintų dabar susidariusią įtampą tarp uosto ir miesto“, – komentavo E.Gentvilas.