Jūra

Vertinimas: Lietuvoje teigiama yra tai, kad siekiant aukštesnio jūrinio mokymo lygio, vyrauja supratimas tarp Saugios laivybos administracijos, laivų savininkų ir mokymo įstaigų atstovų.
© Vidmanto Matučio nuotr.

Fotoreportažas
Spausdinti   Papildyti straipsnį

Baltijos šalių jūrinių mokymo įstaigų atstovai kartu svarstė, kaip didinti jūrinio sektoriaus darbo jėgos konkurencingumą.

Prestižas auga

Jūrininkų mokymo sistemos rytinės Baltijos šalyse yra panašios. Rengiami tarptautinius reikalavimus atitinkantys jūrininkai.

Netgi ir darbo rinkos yra beveik tos pačios – Norvegijos, Olandijos ir Vokietijos laivynai. Nemaža dalis dirba ir trečiųjų šalių laivuose.

Ir stojimo į jūrines mokyklas tendencijos panašios. Per krizę jūrinių specialybių populiarumas šoktelėjo.

Rygoje esančios Latvijos jūrų akademijos prorektorius Ilmars Lešinskis minėjo, kad atsirado net 17 žmonių konkursas į vieną laivavedžio vietą.

Talino jūrų akademijos profesoriaus Anatolijaus Alopo teigimu, į vieną laivavedžio vietą pas juos pretenduoja 4–5 jaunuoliai, laivų mechaniko – 2–3.

Jūrinės profesijos prestižas kyla ir Lietuvoje.

Bendra tendencija – aukštosios jūreivystės mokyklos stengiasi išlaikyti labai aukštą rengimo lygį. Anot I.Lešinskio, baiminamasi, kad neatsitiktų, kaip Gruzijoje, kai po jūrininkų rengimo sistemos patikrinimo tarptautinės organizacijos, konkrečiai BIMCO (Baltijos ir tarptautinė jūrų taryba), akcentavo, kad tokie jūrininkai neturėtų ateiti į Europos laivyną.

Jūrininkų rengimo kokybės ir kompetencijos klausimus ypač akcentavo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Viktoras Senčila.

Estai siekia plaukioti

Svarbiausios Estijos jūrinės sistemos problemos – beveik išnykęs laivynas, plaukiojantis su Estijos vėliava, nepakankamas prieplaukų tinklas, bloga muitinės sistema ir bendradarbiavimas pasienyje su Rusija.

Tačiau Estijos jūrinio mokymo lygis laikomas patikimu. Jūriniai karininkai, kurių kasmet išleidžiama apie 100, nesunkiai susiranda darbą. Nemaža dalis lieka dirbti „Tallink“ laivybos kompanijoje. Nors ji laikoma estiška, tačiau su Estijos vėliava plaukioja vos keli laivai. Dalis yra įregistruoti Latvijoje.

Estijos jūrininkai, anot A.Alopo, dažniausiai įsidarbina Olandijos, Vokietijos registrų laivuose. Nepopuliarus suomių laivynas. Ten stiprios profsąjungos, kurios neįsileidžia netgi estų, su kuriais suomiai labiausiai bičiuliaujasi.

Estijos jūreivystės mokymo įstaigose jau mokosi didesnė dalis estų nei Estijos rusų. Estai dažniau stoja į laivavedžių kursus, rusai – į laivų mechanikų. Estijoje jūrininkais dažniausiai nori būti Talino gyventojai, nes čia yra trečdalis Estijos gyventojų. Noriai jūrines profesijas renkasi ir salų gyventojai. Jų šeimose nuo seno vyrauja jūrinės tradicijos.

Tarybiniais laikais, A.Alopo teigimu, estai nestojo į jūreivystės mokyklas, nes negaudavo vizų plaukti į tarptautinius reisus.