Jūra

Nors Lietuvoje per mėnesį įregistruojama apie tūkstantį naujų mažųjų laivelių, tačiau prieplaukos tvarkomos vangiai. Pamaryje yra nemažai nesaugių nelegalių prieplaukų. Valstybinė vidaus vandens laivybos inspekcija negali uždrausti naudotis jomis.

Atsakingų nėra

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos vedamame registre šiuo metu Klaipėdos apskrityje yra įteisintos penkios prieplaukos ir vienas uostelis. Dar iki dešimt prieplaukų yra neįregistruotos.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra numatyta bauda už neįregistruotos prieplaukos naudojimą. Kol kas baudžiamas tik komercinės neįregistruotos krantinės savininkas. Galima bausti ir laivelio savininką už švartavimąsi neleistinoje vietoje. Seime rengiamos Administracinės teisės pažeidimo kodekso pataisos, kur bus numatyta atsakomybė ir neteisėtos prieplaukos valdytojui.

Dabar, jei įvyktų nelaimė dėl nesaugios prieplaukos, už tai niekas neatsakytų. Joje esančio turto taip pat niekas nesaugo.

Pasak Valstybinės vidaus laivybos inspekcijos Registro skyriaus vyriausiosios specialistės Loretos Marijos Jakutienės, inspekcijos darbuotojai gali tik įspėti nelegalių prieplaukų savininkus ar atsakingus už tą vietą asmenis.

Oficialiai įteisintas prieplaukas inspektoriai kiekvienais metais tikrina. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Laivybos kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laurynas Norkus pastebėjo, kad Klaipėdos regione dar yra nemažai nelegalių prieplaukų.

„Nebūtina kreiptis dėl kiekvieno liepto prie ežero. Bet didesnes prieplaukas geriau užregistruoti. Tai saugiau laivų savininkams, nes kasmet tikriname prieplaukų techninę būklę“,– aiškino L.Norkus.

Statys naują prieplauką

Mažųjų laivų skaičius kasmet padidėja dešimčia procentų. Šiemet balandį Lietuvoje buvo užregistruoti 51927 pramoginiai laiveliai.

Klaipėdoje išspręsti valčių ir mažųjų laivų švaratavimo problemą tikimasi pastačius naująją prieplauką kairėje Kuršių marių pusėje už Jūrų perkėlos. Prieplaukoje tilptų daugiau nei 400 laivelių iki 15 metrų ilgio. Bendrovė „Uostamiesčio projektai“ jau parengė, o Klaipėdos miesto savivaldybė patvirtino šios prieplaukos detalųjį planą. Pagal jį prieplauka su statiniais užimtų 11 hektarų. Sausumos teritorijoje numatyta vieta klubo pastatui, valčių dirbtuvėms, buriavimo mokyklai, angarui. Taip pat numatyta 238 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, 260 vietų aikštelė mažiesiems laivams ant kranto laikyti. Pastatyti naują valčių prieplauką yra įsipareigojusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Apskaičiuota, kad 2006 metų kainomis prieplauka kainuotų 54 milijonus litų. Pinigų valčių prieplaukai tikimasi gauti iš Europos Sąjungos.

Rekonstrukcijų metas

Pilies uostas, kuris gali priimti 70 laivelių iki 25 metrų ilgio, kol kas rekonstruojamas. Šiais metais visos jachtos ir kateriai iš uosto bus perkelti prie Kruizinių laivų terminalo vidinių krantinių. Dalis laivų jau išplukdyti ir į Klaipėdos jachtklubą.

Sutvarkytas Pilies uostelis bus viena iš moderniausių Klaipėdos prieplaukų. Šalia krantinės įrengtas viešbutis, kavinė, laivų detalių parduotuvė. Naujai rekonstruotame mažųjų laivų uoste bus vanduo, elektra, dušai, tualetai, netgi internetas. Uostelyje yra įrengtas patogus jachtų nuleidimo slipas. Didžiąsias jachtas galima nukelti į vandenį kranu. Po Pilies uostelio rekonstrukcijos iš esmės bus pradėtas pertvarkyti ir Klaipėdos jachtklubas. Pastačius naują krantinę jame ketinama priimti dvigubai daugiau laivelių – apie du šimtus.

Į Palangą neatplauksi

Palangoje prie jūros tilto šiais metais dar nebus prieplaukos.

„Nusprendėme, kad nėra saugu prie jūros tilto švartuoti laivelius. Todėl šiais metais to tikrai neleisime daryti“,– teigė inspektorius L.Norkus. Anot jo, prieplauka neatitinka saugumo reikalavimų. Šalia jos yra likę nepažymėti pavojingi senojo molo akmenys.

Kurorto savivaldybė ketino išnuomoti dalį krantinės ant Jūros tilto, kad būtų įrengta pramoginių laivų prieplauka. Nepriklausomi turto vertintojai už 45 metrų ilgio krantinės nuomą nustatė 25,49 tūkst. litų per metus kainą. Nė viena privati įmonė nesiryžo investuoti į Palangos prieplauką.

Prie giliavandenio – jachtos

Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigė, kad šiuo metu Klaipėdoje pramoginių laivelių stovėjimo vietų poreikis yra didesnis nei įrengta prieplaukų.

„Apie tai, kad reikia modernaus ir šiuolaikiško mažųjų laivelių uosto, kalbame jau penkerius metus. Pilies jachtų uostelis pagaliau rekonstruojamas. „Laivitės“ teritorijoje taip pat ketinama rasti vietos pramoginiams laiveliams. Kuršių mariose planuojame įrengti naują valčių prieplauką. Tai rimti žingsniai vystant vandens turizmą“,– tikino A.Vaitkus.

Anot jo, ir statant giliavandenį uostą miesto pusėje esančios krantinės būtų skirtos jachtklubui ir poilsio zonai įrengti. Nuo kranto pusės prie naujai suformuotos salos gylis turėtų siekti iki septynių metrų. Prie krantinių galėtų švartuotis net ir didžiosios jūrinės jachtos.

„Šias krantines reikia palikti žmonėms. Tuomet uostamiestis taptų patrauklesnis turistams“,– svarstė A.Vaitkus.

Iš laivo – į plyną lauką

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius Lietuvos savivaldybių asociaciją ragino sudaryti sąlygas, kad būtų įrengta daugiau prieplaukų. Norint plėtoti vandens turizmą, neužtenka tik pastatyti naujas prieplaukas.

Valstybinio turizmo departamento rūpesčiu Nemune įrengta 13 mobilių ir 5 stacionarios prieplaukos. Iki šiol jos nėra įregistruotos, nesutvarkyta kranto infrastruktūra – ne visur įrengti patogūs privažiavimo keliai, dviračių takai, trūksta informacijos, nėra netgi tualetų.

„Jei nebus padaryta bent tai, ko minimaliai reikėtų, investicijos į prieplaukas bus betikslės. Kas norės apsistoti šalia plyno lauko?“ – kėlė problemą A.Vaitkus.

Šilutė rodo pavyzdį

Kaip pavyzdinę A.Vaitkus pristatė Šilutės rajone esančią Uostadvario prieplauką. Ten statomos naujos krantinės, prie jų įrengtoje aikštelėje yra viskas, ko reikia laiveliams aptarnauti. Uostadvaryje verslas nors ir sunkiai, bet juda į priekį. Gražiose vietose pakrantėje įrengti poilsio namai, kur gali apsistoti turistai. Plėtojama poilsinė žvejyba.

Šilutės savivaldybės atstovai siūlė paruošti naują vandens maršrutą Vilhelmo kanalu. Susisiekimo ministerija laikosi pozicijos, kad geriausias būdas prieplaukų kūrimo problemoms spręsti – teritorijas prie vandens išnuomoti privatiems investuotojams. Savivaldybės turėtų leisti privatiems asmenims prieplaukose statyti kavines, restoranus, viešbučius. Taip pat turi būti užtikrintas elektros ir vandens tiekimas, teikiamos laivelių apsaugos, dviračių nuomos paslaugos.

Iki degalinės – pėsčiomis

Lietuvoje kol kas viena didžiausių prieplaukų problemų yra tai, kad jose neįrengtos degalinės.

„Iki šiol prie vandens neturime nė vienos degalinės. Vežtis taroje ir pilstyti prieplaukoje degalus yra necivilizuota. Esame Europos Sąjungos valstybė ir turėtume šiuos klausimus išspręsti“,– pastebėjo A.Vaitkus.

Nidoje laivelių savininkai priversti su plastikine tara kelis kilometrus pėsčiomis kilti į kalną iki artimiausios degalinės. Nusipirkti kuro laivelių savininkai dažnai važiuodavo ir taksi.

Kurorto prieplaukoje ketinta įrengti degalinę, bet iki šiol ji nepastatyta. „Bandėme susitarti su Neringos savivaldybe. Ji skyrė žemės plotą, bet pateikė sąrašą sąlygų, kurios Vidaus vandens kelių direkcijai buvo nepriimtinos. Pasiūlėmė degalinę statyti verslininkams, bet ir jie šia mintimi nesusidomėjo“,– pasakojo Susisiekimo ministerijos sekretorius.

Ko nesugeba padaryti lietuviai, sėkmingai vykdo latviai. Latvijos pajūrio kaimeliuose įrenginėjamos naujos prieplaukos, kai kur netgi su stacionariomis degalinėmis.

Jos pastatytos prie vandens, bet įrengtos taip, kad degalų galėtų prisipilti ir laiveliai, ir atvykę automobiliai.