2012-01-09, 10:43
Krovinių sistemos naudojimas Klaipėdos uoste stringa
© Eugenijaus Maciaus nuotr.
Uostininkai nėra patenkinti ir norėtų, kad toliau būtų tobulinama už Europos Sąjungos lėšas įrengta Klaipėdos uosto krovinių ir prekių informacinė sistema.
Laikė pavyzdžiu
Nuo 2003 metų diegta ir 2008 metais pradėta naudoti Klaipėdos uosto krovinių ir prekių informacinė sistema (KIPIS) kainavo beveik 6 mln. litų. 89 proc. sudarė Europos regioninės plėtros fondo pinigai, 11 proc. – Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos lėšos.
Sistemos tikslas buvo paspartinti per uostą gabenamų krovinių judėjimą.
Uoste jau veikė Laivų informacinė sistema (LIS), Automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistema (APVTKS), į kurią įsiliejo KIPIS .
Taip pat jis buvo integruotas su muitinės informacinėmis sistemomis, Lietuvos geležinkelių sistema ,,Krovinys“.
Atrodytų, kad KIPIS uosto kompanijoms yra naudinga sistema, nes forminant krovinius mažina biurokratiją. Apie tai, kad Klaipėdos uoste veikia krovinių forminimą gerokai pagreitinančios elektroninės sistemos, kalbėjo ir Rusijos krovinių ekspeditoriai. Remdamiesi Klaipėdos uosto pavyzdžiu, jie kritikavo Rusijos uostus, kad ten laivų krovinių, o taip pat geležinkelių sąstatų dokumentai forminami dešimt ir daugiau valandų.
Nesklandumai dėl mokesčių
Tačiau Klaipėdos uosto krovinių ir prekių informacinės sistemos veikloje nėra viskas taip gerai.
Bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška akcentavo, kad diegiant sistemą padarytą daug. Krovos kompanijos ir ekspedicinės bendrovės patikėjo, kad naudojantis šia sistema galima sėkmingai dirbti su geležinkeliais, muitine ir kitomis uosto tarnybomis.
R.Juška pastebėjo, kad didžiausia problema yra tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nepripažįsta Klaipėdos uosto krovinių ir prekių informacinės sistemos duomenų kaip mokestinės bazės užskaitant Pridėtinės vertės mokestį (PVM). Todėl mokesčių rinkėjams uostininkai atskirai turi rengti popierinius prekių judėjimo per uostą dokumentus.
„Situacija keista. Finansų ministerijos pavaldume esantis Muitinės departamentas pripažįsta Klaipėdos uosto krovinių ir prekių informacinės sistemos duomenis, o toje pačioje ministerijoje esanti Valstybinė mokesčių inspekcija – ne“, – stebėjosi R.Juška. Jo nuomone, tai trukdo KIPIS projektui plėstis, įgyti didesnį pasitikėjimą tarp uosto kompanijų.
Uosto kompanijos yra suinteresuotos, kad elektroninė uosto krovinių sistema veiktų sklandžiai, nes būtų galima atsisakyti dalies darbuotojų paslaugų.
Planuojama teikti siūlymus ir koreguoti Lietuvos juridinę tvarką taip, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prisijungtų ir pripažintų KIPIS duomenis.
Direktyvų reikalavimai
Susisiekimo ministerijos Vandens transporto skyriaus vedėja Jelena Antonevič teigė, kad nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalios direktyva dėl dokumentų ES uostuose tikrinimo. Pagal ją visi ES uostų dokumentai turi būti pildomi elektroninėje erdvėje.
Pasak J.Antonevič, reikalaujama tvarka jau suderinta su Muitinės departamentu. O su Valstybine mokesčių inspekcija? Manoma, jog šią instituciją naudotis KIPIS sistema įpareigos Klaipėdos uosto naudojimo taisyklių pataisos, kuriose bus įrašyta, kad gabenant krovinius per valstybės sieną uoste visi duomenys teikiami naudojantis KIPIS sistema.
Bendrovės „Klaipėdos konteinerių terminalas“ generalinis direktorius Vaidotas Šileika pastebėjo, kad šešerius metus belaukiant, kol bus tinkamai naudojama, KIPIS sistema jau ir senstelėjo.
Sistemą KIPIS eksploatuojančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Technologijų skyriaus vadovas Algimantas Žygus teigė, kad programos tobulinimas derinamas su sistemos naudotojais, numatyta įsigyti ir papildomos įrangos.