Jūra

© Vidmanto Matučio nuotr.

Skaityti komentarus
Spausdinti   Papildyti straipsnį

Klaipėdiečiams nepriimtina tai, kad jiems tenka kentėti uosto triukšmą, dulkes, sklindančius nemalonius kvapus ir didelę riziką dėl galimų avarijų, kurių metu išsilietų pavojingos medžiagos.

Miestas jaučiasi apgautas

Šie teiginiai įrašyti Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos kreipimesi į šalies Prezidentę, Seimo pirmininkę, Premjerą ir susisiekimo ministrą. Kreipimuisi pritarė ir uostamiesčio savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai.

Jis atsirado iš dalies todėl, kad iš Valstybinio jūrų uosto direkcijos valstybės poreikiams planuojama paimti nuo 32 iki 52 mln. litų. Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad direkcija investuos tik į labiausiai atsiperkančius objektus. Mažo atsiperkamumo miestui reikalingi socialiniai jūriniai projektai nebus įgyvendinami.

Naujiems projektams Uosto direkcija 2012 metais skirs vos 20 mln. litų. Pagal uosto kompanijų poreikius turėtų būti pusės milijardo litų suma. Visi šie poreikiai yra greitai atsiperkantys. Tai reiškia, kad eilė miesto socialiniams jūriniams projektams greitai neateis.

Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, dėl mažųjų laivelių prieplaukos statybos stabdymo, Klaipėda jaučiasi apgauta.

„Mes uostui atidavėme žemę užteršto grunto aikštelei įrengti. Mokesčių ir naudos už tą žemę nebegauname. Mažųjų laivelių prieplaukos Uosto direkcija jau daug metų nestato. Apgavo mus, kaip mergą su penktu vaiku“, – pastebėjo Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Savivaldybė rengiasi įvertinti visus iki tol buvusius ir neįvykdytus Uosto direkcijos pažadus. Vienas tokių – pėsčiųjų tilto per geležinkelį į Melnragę statyba.

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos kreipimesi į šalies vadovybę prašoma išlaikyti pusiausvyrą tarp Klaipėdos uoste statomų pelningų ir Klaipėdai, kaip miestui, reikalingų jūrinių socialinių objektų.

Klaipėdai tai būtų tarsi kompensacija už bloginamas gyvenimo sąlygas dėl sparčiai besivystančio uosto, kuriame statomi ar planuojami statyti vis nauji pavojingi objektai. Tokie, kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas.

Žmonės bėga iš uostamiesčio

„Santykiai tarp miesto ir uosto yra atsitiktiniai. Kartais vieni, kartais kiti jais pasinaudoja. Sistema nėra sukurta. Santykius tarp Klaipėdos uosto ir miesto sunkina ir tai, kad visi finansiniai dalykai yra programuojami Vilniuje“, – pastebėjo A.Šulcas.

Kodėl miestas „urzgia“ ant uosto, o taip pat ir ant valdžios? Todėl, kad uostas iš miesto yra paėmęs nemažą dalį teritorijos. Už ją nuomos mokestį įmonės moka Uosto direkcijai.

Kituose miestuose pramonės įmonės žemės nuomos mokesčius moka savivaldybėms.

Uosto direkcija pateikė skaičius, kad nuo 1998 metų miesto teritorijoje esančiai infrastruktūrai tvarkyti yra skyrusi 98 mln. litų. Tai pinigai, skirti tvarkyti keliams, kuriais į uostą rieda sunkvežimiai. Teigiama, kad krovinius į uostą gabenantis sunkusis transportas labiausiai ir gadina miesto gatves.

Klaipėdos savivaldybė turi ir kitus skaičius. Jei ji gautų uosto įmonių žemės nuomos mokesčius, per metus būtų iki 17 mln. litų. Uosto direkcija iš žemės nuomos 2011 m. gavo 20,8 mln. litų.

Skaičiuojama, kad tuo atveju, jei uosto žemės nuoma būtų atitekusi Klaipėdos savivaldybei, ji nuo 1998 metų būtų gavusi beveik 240 mln. litų.

„Valstybė turėtų dėl uosto veiklos Klaipėdos prarandamas sumas kompensuoti. Dabar aiškinama paprastai – uostas dirba, žmonės uždirba, ir miestas turi klestėti. Taip nėra. Uostas klesti, o miestas gyvena vis blogiau. Uostas kelia vis didesnius nepatogumus dėl kvapų, triukšmo, nesaugumo jausmo. Tuo pat metu situacija mieste blogėja dėl mažėjančio biudžeto. Prastėja gatvės, kiemų aikštelės, blogėja socialinė infrastruktūra“, – blogybes vardijo A.Šulcas.

Statistika atskleidė įdomias vienintelio Lietuvos uostamiesčio tendencijas. Nuo 2006 metų jame sumažėjo 7,3 tūkst. gyventojų. Tuo metu keturiuose aplinkiniuose rajonuose žmonių maždaug 7 tūkst. padaugėjo. Daroma išvada, kad žmonės dirba Klaipėdoje, o gyventi traukiasi toliau nuo uostamiesčio – triukšmo, taršos, galimo pavojaus.

Savivaldybių biudžetas formuojamas iš gyventojų pajamų mokesčių. Ne gana to, kad dėl taršos, triukšmo Klaipėda praranda gyventojų pajamų mokesčių mokėtojus, Seimas ir Vyriausybė dar kasmet mažina savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.

„Kai miesto bendruomenė plačiau suvoks, kaip formuojamas biudžetas, nepasitenkinimas šalies valdžios politika augs. Dabar miestiečių nepasitenkinimas yra vietine valdžia, kad miestas skursta, o ji neva nieko nedaro“, – pastebėjo A.Šulcas.