Jūra

© Vytauto Karaciejaus nuotr.

Skaityti komentarus
Spausdinti   Papildyti straipsnį

Dėl planuojamų Šventosios uostelio atstatymo ir Būtingės giliavandenio uosto statybos su Latvija gali atsirasti nauji konfliktų židiniai. Tebesitęsia nesusipratimas su Latvija ir dėl jūros sienos sutarties ratifikavimo.

Supykdė nafta

Sutartis dėl Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos jūroje ir ekonominės zonos pasirašyta dar 1999 metais. Lietuvos Seimas ją ratifikavo iš karto, o Latvijoje šis procesas įstrigo ir nebaigtas iki šiol.

Latvijos politikų nuomone, prieš ratifikuojant sutartį reikėjo sudaryti sutartį dėl dvišalio ekonominio bendradarbiavimo Baltijos jūros ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe.

Ginčai kyla dėl ekonominės zonos, kur yra naftos.

Preliminariais skaičiavimais, Baltijos jūros Lietuvos ir Latvijos pasienyje, nedelimituotoje Lietuvos ir Latvijos ekonominėje zonoje vadinamajame naftos telkinyje E-24 yra apie 100 mln. tonų naftos, kurios rinkos vertė – per 73 mlrd. JAV dolerių.

Latviai šį telkinį savinasi įrodinėdami, kad jis priklauso vien tik jiems.

Pagal licencinę sutartį su Latvijos vyriausybe JAV ir Švedijos kompanijos „Amoco“ ir OPAB žvalgė naftos išteklius ginčytinoje vietoje. Iškilo nesutarimai dėl to, kurios šalies teritoriniuose vandenyse yra plotai su maždaug vieno kilometro gylyje esančiu naftos sluoksniu.

2009 m. Latvijos spauda pranešė, kad licenciją Latvijos vandenyse išgauti naftą įsigijo bendra Lenkijos „PKN Orlen“ ir Kuveito „Kuwait Energy Co“ kompanija „Balin Energy“. Naftą buvo planuojama perdirbti „PKN Orlen“ gamyklose Lietuvoje ir Lenkijoje.

Tačiau iki šiol naftos siurbimas nei Latvijos teritoriniuose vandenyse nei ginčytinoje zonoje nepradėtas.

Šventosios poveikis

Lietuvos aplinkosaugos mokslininkai atliko planuojamo statyti Šventosios uosto poveikio aplinkai įvertinimą.

Nors nuo planuojamo atstatyti Šventosios uosto iki Latvijos pasienio yra daugiau kaip penki kilometrai, mokslininkų nuomone, šio uostelio atstatymo įtaką latviai pajus.

Pastačius Šventojoje avanuostą su molais, kurie bus nusidriekę į jūrą, jūros nešmenys nusės būtent prieš naujuosius molus. Už molų į šiaurę esantys krantai bus plaunami.

Šventosios uosto poveikį Latvija jau pajuto ir anksčiau. Lietuvos energetikos instituto profesorius Brunonas Gailiušis teigė, kad XX amžiaus pirmoje pusėje įrengus Šventosios uostą, dėl krantų erozijos Latvija neteko apie 35 hektarų teritorijos.

Anot B.Gailiušio, tai įrodo atlikti tyrimai ir kartografinė medžiaga nuo 1910 metų. Į šiaurę nuo Šventosios uosto jūros krantas Lietuvos teritorijoje pasitraukė maždaug 4 metrus, Latvijos dalyje iki Papės gyvenvietės – 2–3 metrus.

Statant Šventojoje uostą pagal „2B“ variantą jo įtaka krantams būtų maždaug tokia pat, kaip ir XX amžiaus pirmojoje pusėje statyto Šventosios uosto įtaka.

B.Gailiušio teigimu, norint sušvelninti šio uosto įtaką iš jo valymo metu išsiurbtą gruntą reikės pilti šiauriau nuo Šventosios uosto vartų. Kaip dabar Klaipėdoje, taip ir Šventojoje paplūdimiai turės būti maitinami švariu smėliu.

Šventojoje laukia ir nemaloni staigmena. Dabar paplūdimiai buvo prie pat Šventosios upelio. Įrengus uostą, pagal Lietuvos normatyvinius dokumentus, paplūdimiai negalės būti prieš molus ar už jų arčiau kaip 500 metrų.