2011-02-21, 07:00
Tai, kas padaryta Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, drąsiai galima vadinti perversmu jūrininkų laivavedžių mokymo srityje. Dar prieš dešimtmetį stokojusi lietuviškų vadovėlių, dabar mokykla turi naujausius jūrininkų rengimo treniruoklius.
Jūrininkai – Europos laivynui
ES vienu prioritetų tampa jūrininkų rengimas Europos laivynui.
Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Viktoras Senčila teigė, jog jam patiko Danijos jūrinės administracijos vadovo žodžiai, kuriais tvirtino, kad pasaulinėje jūrininkų darbo rinkoje visada atsiras kas bus pigesni. Todėl europiečiai, norėdami sėkmingai konkuruoti, turi būti geresni.
V.Senčila naudoja ir kitą pasakymą, kad pasaulio vandenynuose krovinius gabena ne laivai, o žmonės.
Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje įrengti profesionalių jūrininkų – kapitonų, jų padėjėjų, locmanų, laivų eismo tarnybų operatorių žinioms tobulinti ir studentams mokyti skirti penki nauji skirtingi treniruokliai.
Profesionalūs jūrininkai treniruoklyje, priklausomai nuo mokymo programų, privalo praleisti nuo 40 iki 120 valandų.
Treniruokliuose galima mokytis navigacijos ir locijos, laivybos techninių priemonių, laivo valdymo, GMDSS ryšio, radiolokacijos, elektroninių jūrlapių vaizdavimo ir laivų informacinių sistemų valdymo. Treniruokliuose numatyta per 30 įvairiausių laivų valdymo imitacinių modelių ir funkcijų, pradedant laivų valdymu skirtingomis oro ir laiko sąlygomis ir baigiant laivų tarpusavio sąveikos ar gelbėjimo operacijomis.
Tokių treniruoklių - vienetai
Aukščiausią lygį siekia daugiafunkcinis laivo valdymo „NT Pro 5000“ treniruoklis su sferiniu ekranu. Didelis jo ekranas pargabentas iš JAV, nes Europoje niekas jų negamina. Tokių treniruoklių Europoje yra vienas kitas, tik labiausiai išvystytose jūreivystės mokyklose.
Sferinis treniruoklis šimtu procentų atitinka šiuolaikinio laivo valdymo tiltelį. Netgi naujajame treniruoklyje yra elektroniniai jūrlapiai, kurie laivuose bus privalomi tik nuo 2012 metų.
Treniruoklio privalumas tai, kad jis gali imituoti daugybę laivų modelių, plaukiojimo rajonų ar skirtingų šalių uostų. Plaukiojimai gali būti imituojami bet kokiu oru ir bet kokiu paros metu.
Tiltelyje laivavedžiai gali jaustis tarsi tikrame laive. Iš penkių dalių sudarytas sferinis ekranas sukuria laivo siūbavimo įspūdį. Kuo arčiau ekrano – tuo siūbavimo įspūdis didesnis.
Treniruoklių tėvu vadinamas jūrų kapitonas, docentas Ričardas Žažeckis teigė, kad netgi ir treniruokliuose galima susirgti jūros liga.
Iki tol mokykla jau turėjo tiltelio treniruoklį. Jame apžvalgos kampas sudarė 45 laipsnius. Dabar tiltelyje galima matyti vaizdą 180 laipsnių. Jame, anot R.Zažeckio, visa įranga reali, kokia yra tikrame laive.
Vienu metu prie GMDSS ryšio ir laivo tiltelių treniruoklių gali mokytis po 12 studentų. O visame treniruoklių komplekse, kuris išdėstytas penkiose klasėse, vienu metu pagal skirtingas programas gali būti apmokomi 44 klausytojai. R.Zažeckis minėjo, kad pavyzdžiui, GMDSS mokymo vietų kiekio tiek kiek jų yra Klaipėdoje, neturi nė viena kita Europos jūrininkų mokymo įstaiga.
Studentai skirtinguose tilteliuose gali dirbti su skirtingais laivais, tačiau programos leidžia jiems vienu metu plaukioti ir tuose pačiuose rajonuose.
Tai, kas padaryta Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, drąsiai galima vadinti perversmu jūrininkų laivavedžių mokymo srityje. Dar prieš dešimtmetį stokojusi lietuviškų vadovėlių, dabar mokykla turi naujausius jūrininkų rengimo treniruoklius.
