2012-06-04, 18:37
Dėl Šventosios uosto galvos nekris [23]
© Vidmanto Matučio nuotr.
Šiemet kaip ir pernai, Šventosios uostą laikinai įrenginėjanti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija patyrė fiasko. Pernai išgilinus Šventosios uostelio įplauką bangos ją užnešė, šiemet su rangovu nutraukta sutartis šiam nebaigus gilinti.
Nuolat atakavo raštais
Pernai dėl užneštos Šventosios uosto įplaukos kaltininke buvo pripažinta buvusi projekto vadovė Audronė Banionytė. Jai buvo pasiūlyta rašyti pareiškimą ir savo noru išeiti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos.
Įkandin atsistatydino ir jos viršininkas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto eksploatacijos ir gilinimo projektų skyriaus vadovas Artūras Kazlauskas.
Šiemet dėl laiku neišgilintos Šventosios uosto įplaukos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje kaltų nerasta. Uosto direkcija darė viską, kad gilinimas būtų baigtas laiku. Ją už nosies esą vedžiojusi rangovė – bendrovė „Alvetos karjerai“.
Šventosios uosto gilinimo projekto vadovas Gintaras Stankaitis tikino rangovams nuolat siuntęs raštiškus raginimus greičiau vykdyti gilinimo darbus.
Rangovai valyti Šventosios uosto įplauką turėjo pradėti balandžio 6 dieną, o realiai pradėjo balandžio 22-ąją. Pateikus pirmąją ataskaitą Uosto direkcijai jau kilo abejonių dėl rangovo pajėgumo vykdyti darbus. Per parą vidutiniškai būdavo iškasama apie 400 kubinių metrų grunto. Dirbta primityviu būdu – ant upinės 68 metrų ilgio baržos pastačius du ekskavatorius. Po to gruntą nuo baržos nustumdavo buldozeris. Buvo net užfiksuotas atvejis, kai barža Šventosios uostelyje „priskendo“ atsiremdama į dugną.
Lietuvos saugios laivybos administracija neleido tokiai įrangai plaukti gilinti kanalo į jūrą.
Bendrovės problema ta, kad ji neturėjo tinkamų konsultantų, kaip dirbti jūroje. Rengiant dokumentus konkursui, buvo pateiktas buvusio Uosto direkcijos darbuotojo Gerdeno Matulio atestatas. Jį uosto vadovas Eugenijus Gentvilas prieš tai buvo atleidęs iš darbo Uosto direkcijoje už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus.
Buvo manoma, kad kasdien rengiami gamybiniai pasitarimai pagreitins Šventosios uosto valymo darbus. Rangovas nuolat žadėjo, kad atplauks tinkamos žemsiurbės iš Lenkijos, po to – iš Suomijos. Kai tai neįvyko, sutartis su bendrovė „Alvetos karjerai“ buvo nutraukta.
Padvelkė areštais ir byla
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas tikino, kad Lietuvoje yra didžiulė problema, kaip vykdyti gilinimus vandens telkiniuose, kur yra nedideli kiekiai sąnašų ar grunto.
Ta problema pasireiškia ir Klaipėdos uoste, kai reikia atlikti valymus prie krantinių. Surasti rangovus yra sudėtinga, nes niekas Lietuvoje neturi žemsiurbių, o užsienio kompanijos dėl mažos darbų apimties į Klaipėdą nesiveržia.
Uosto direkcija, anot E.Gentvilo, vėl svarstys galimybę įsigyti nedidelę žemsiurbę uostui valyti.
Su panašiomis problemomis susiduriama ir kituose Lietuvos regionuose. Klaipėdos rajono savivaldybei nepavyksta surasti rangovų, kad valytų įplaukos kanalą į Drevernos uostelį. Panašios problemos kilo Pilies uostelyje, taip pat Kaune, kai reikėjo valyti Nemuno vagą.
„Kreipėmės į Vidaus vandens kelių direkciją, kad dalyvautų Šventosios uostelio įplaukos valymo konkurse, bet ir ji neturi tinkamos technikos“, – tikino E.Gentvilas.
Dėl Šventosios uosto valymo buvo skelbti du konkursai. Pirmuoju atveju kompanijos pasiūlė nuo 9,8 iki 10,8 mln. litų kainą už uostelio išvalymą ir gylio palaikymą trejus metus. Ši kaina Uosto direkcijai pasirodė per didelė.
Supaprastinus konkurso sąlygas, kad dalyvautų daugiau kompanijų, vis tiek atsiliepė tik dvi. Už uostelio išvalymą ir gylio palaikymą tik šiais metais, kas dešimt dienų atliekant batimetrinius matavimus, „Alvetos karjerai“ pasiūlė mažiausią 1,79 mln. litų kainą.
