Jūra

Uosto plėtra yra aukščiausio lygio menas. Skirtingai nei mene, uostų statyboje, jei kur nors suklysi, pakartoti scenos jau nebebus galimybių. Baltijos regione yra pavyzdžių, kai pastatyti atskiri terminalai taip ir nesulaukė krovinių. Nesinorėtų, kad Lietuva įdėtų milijardus statyti ekonominės naudos neduosiančiam uostui Būtingėje.

Būtingės varianto trūkumai

Išorinio uosto studijos rengėjai jungtinė grupė „Inros Lackner AG, UAB Ernst & Young Baltic bei SIA Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ pradžioje linko prie Melnragės „Baltmax“ uosto varianto. Vėliau prabilta apie Būtingės variantą. Kodėl įvyko lūžis? Ar neįsiterpė politikai?

Neaiškumai ir dėl dviejų uostų variantų įgyvendinimo kainų. Jungtinės grupės ekspertai pradžioje teigė, kad Melnragės variantas puse milijardo litų pigesnis. Po to viskas apsivertė – jau milijardu litų pigesniu įvardintas Būtingės variantas. Kuo turime tikėti?

Solidžių kompanijų ekspertų nedrįsčiau apkaltinti kompetencijos stoka, bet taškytis milijardais ir blaškytis – nesolidu. Valstybė leidžia milijonus litų studijai, bet jos patikimumas neaiškus? Faktai iškelia klausimą – ar studija nėra daroma pagal iš anksto nuspręstą variantą? Ir ar ji nėra pristatoma taip, kad žmonėms būtų formuojamas įspūdis, jog vienintelė tinkama „Baltamax“ uosto statybos vieta yra Būtingėje?

Peršant Būtingės variantą, aiškiai turi būti įvardinta tai, kiek papildomai kainuotų nutiesti į naują uostą kelius, geležinkelius, dujotiekio vamzdyną, įrengti geležinkelių stotis.

Mano supratimu, Būtingės „Baltmax“ uosto statybos kaina, įskaičius viską, būtų gerokai didesnė nei Melnragėje. Be kainos matosi ir kiti akivaizdūs Būtingės varianto trūkumai.

Apsauginiai molai į jūrą būti išvesti 1,85 km. nuo kranto linijos. Šiame ruože jūros gylis ties Būtinge siekia geriausiu atveju apie 15 metrų. Tai reiškia, kad „Baltmax“ laivams priimti reikalingas gylis nebūtų pasiektas.

Atviroje jūroje ir uosto vartuose būtų iškastas dirbtinis kanalas. Dėl molų, taip kaip jie pavaizduoti, prie uosto vartų susidarytų smėlio seklumos. Stiprios srovės iš jų į kanalą nuolat „pustytų“ smėlį. Būtingės uosto ekploatacija taptų ypač brangi.

Kitas Būtingės varianto trūkumas – uosto žemės stygius. Planuojama, kad šiame uoste būtų kraunami konteineriai. Tokiai krovai reikalingi dideli plotai. Prie pat jūros yra didesni vėjai. Sandėliavimo aikštelėse konteinerių nebūtų galima krauti daugiau kaip keturiais aukštais. Dėl vėjo labiau būtų ribojamas ir kranų darbas.

Būtingės uoste siūloma krauti konteinerius, birius krovinius, daugiausia trąšas, naftos produktus. Tai yra tie patys kroviniai, kurie kraunami Klaipėdos uoste. Tokia konkurencija nėra priimtina ekonomine prasme dėl investicijų atsiperkamumo. Apvilti būtų Klaipėdos uosto kompanijų lūkesčiai. Jos nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Klaipėdos uoste vystė suprastruktūrą teisėtai tikėdamos daromų investicijų grąža.

Būtų galima vardinti ir kitas neigiamas Būtingės varianto priežastis, kaip specializuotų kadrų stoka šiame regione, poreikis iškirsti didelius miškų masyvus, teritorijų mastai, kurias tektų paimti visuomenės naudai, Latvijos valstybės, taip pat NATURA 2000 teritorijų kaimynystė.

Melnragė atrodo realiau

Laikausi nuoseklios pozicijos, kad Lietuva „Baltmax“ uostą turi ir gali pastatyti tik jūroje ties Melnrage. Kitos tinkamos vietos tokiam uostui statyti Lietuva neturi.

Ties Melnrage būtų ne naujo uosto statyba, kaip Būtingėje, o dabartinio Klaipėdos uosto tolesnė plėtra. Ji galėtų vykti etapais – neuždedant finansiškai silpnokai mūsų šaliai iš karto per didelės uosto statybos naštos.

Melnragės variantas turi savo minusų – pirmiausia pernelyg arti esanti gyvenvietė. Gaila, kad nebuvo atsižvelgta į daugkartinius buvusio uosto vadovo Valentino Greičiūno prašymus neplanuoti Melnragėje gyvenamųjų zonų, o palikti teritorijas uosto plėtrai.

Bet ir šiandieninėje situacijoje galima rasti kompromisą tarp uosto ir Melnragės gyventojų interesų. Nereikia gąsdinti ir dezinformuoti Melnragės gyventojų, kad uostas pablogins jų gyvenimo sąlygas, nuvertins turto kainas. Sakyčiau atvirkščiai – protingai suplanuotas ir pastatytas „Baltmax“ uostas tik padidintų Melnragės gyvenvietės reikšmę. To įrodymas – brangiausiai nekilnojamasis turtas Klaipėdoje paskutiniu metu buvo parduodamas arti uosto, su vaizdu į jūrą.

Tweet

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Facebook RSS Frype