Jūra

© Vidmanto Matučio nuotr.

Skaityti komentarus
Spausdinti   Papildyti straipsnį

Praėjusiais metais didelių veiklos aukštumų pasiekusi bendrovė “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” (KLASCO) vienu svarbiausių prioritetų laiko rūpestį savais darbuotojais, jų sveikata.

Ne tik KLASCO nuopelnas

Ne kartą akcentuota, kad uosto veikloje svarbiausi yra pinigai. Krovos procese pinigai atsiranda iš krautų tonų.

Per pastaruosius dvejus metus Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) pasiekė didžiulį krovos šuolį. Abeji metai buvo rekordiniai. 2010 metais krova augo dviem milijonais tonų ir siekė 10,28 mln. tonų. 2011-aisiais krovos augimas buvo per tris milijonus tonų ir pasiekė 13,42 mln. tonų. Jūrų keltais atgabentų krovinių krauta 24 proc., trąšų – 34 proc., įprastų (generalinių) krovinių – 40 proc. daugiau.

“Toks krovos augimas, kaip pernai, krovos versle yra didžiulis skaičius. Netgi galiu pasakyti, kad mums pavyko padaryti tai, kas atrodė neįgyvendinama. Puikiai dirbo visi. Ypač noriu padėkoti komercijos tarnybai, kuri pritraukė šiuos krovinius, gamybiniams padaliniams, kurių kvalifikuotu darbu jie krauti“, - akcentavo KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

Didžiausia visų laikų KLASCO krova pasiekta senojoje uosto dalyje nesinaudojant maždaug pusantros krantinės ilgiu, nes pernai vyko dalies 8 ir 9 krantinių rekonstrukcijos.

„Mes dirbame pagal principą, kad ieškome krovinių iš šalies, o neviliojame iš kitų uosto kompanijų. Dirbant tokiu principu, kasmet pavyksta pritraukti naujų krovinių. Pernai tai buvo apie 600 tūkst. tonų metalo briketų. Tai yra tęstiniai kroviniai. Patikėkite, dėl tokių krovinių vyksta didžiulė konkurencija ne tik tarp atskirų uostų, bet ir tarp valstybių, transporto koridorių“, - tikino A.Pauža.

Tai, kad KLASCO pasiekė tokių rezultatų, anot A.Paužos, yra ir didžiulis Uosto direkcijos, Lietuvos geležinkelių, Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos savivaldybės nuopelnas. Gerais žodžiais jis atsiliepė apie partnerius – trąšų gamyklas „Achema“, Baltarusijos „Belaruskalij“, keltų operatorių „DFDS Seaways“.

A.Paužos teigimu, nepaisant Europą apimančios naujos recesijos arba prekybos mažėjimo, kuri lemia ir uostų apimčių kritimus, KLASCO 2012 metais planuoja išlaikyti pasiektą aukštą 2011-ųjų lygį.

Numato naujas investicijas

2011 metų rugsėjo viduryje KLASCO pradėjo veikti nauji grūdų krovos pajėgumai. Tai jau davė rezultatus. Grūdų krova padidėjo. KLASCO galėtų krauti ir daugiau grūdų. Tačiau dėl specialių grūdų gabenimo vagonų trūkumo NVS erdvėje iš Rusijos ir Kazachstano nespėjama išgabenti gausaus grūdų derliaus.

2012 metais KLASCO toliau tęs investicijas į technologijų atnaujinimą. Šiais metais šiaurinėje kompanijos dalyje planuojama pradėti statyti naują apie 90 tūkst. tonų talpos birių trąšų krovos sandėlį. Trąšos šiuo metu yra vienas pagrindinių KLASCO krovinių. Postūmį lėmė tai, kad jos pradėtos krauti į didžiulius „Panamax“ klasės laivus.

A.Paužos teigimu, šiemet pradėtos, o 2013 metais baigtas investicijų įsisavinimas į birių trąšų terminalo plėtrą sudarys apie 50 mln. litų.

Kita šių metų investicija – 144 krantinės suprastruktūros įrengimas. Investicijos į jos inžinerinių tinklų tvarkymą, dangų parengimą, pasirengimą krovai sudarys per 10 mln. litų. Krovai atsiras maždaug keturių hektarų plotas.

Dabar prie šių krantinių tiesiama geležinkelio atšaka, sprendžiamas klausimas dėl didesnio gilinimo prie krantinių.

„Krovinių srautą, kuris bus kraunamas prie 144-osios krantinės, turime. Dalį krovinio perkelsime iš KLASCO senosios dalies. Vyksta derybos ir dėl dviejų naujų krovinių. Kol nėra konkretumo, nenoriu detalizuoti“, - aiškino A.Pauža.

Skaičiuojama, kad esamoje KLASCO teritorijoje metinė krovos apyvarta galėtų būti 20-25 mln. tonų. Kad būtų pasiekti tokie rezultatai, nėra vien KLASCO investicijų klausimas. Reikia supratimo ir iš Uosto direkcijos, Lietuvos geležinkelių.

KLASCO vadovas mano, kad dėl uosto šiaurinės dalies vystymo labai svarbu yra rekonstruoti Pauosčio geležinkelio stotį. Tikėtina, kad „Lietuvos geležinkeliai“ laiku įgyvendins jos rekonstrukcijos planus.

Tikimasi, kad ilgai neužsitęs ir šiemet bus baigta dalies 8 ir 9 krantinių rekonstrukcija, taip pat pradėta 7 ir dalies 8 krantinių rekonstrukcija. Ji turėtų būti baigta 2013 metų viduryje. Šešios krantinės, įskaitant ir 4, 5 bei 6-ąją, kuris gylis būtų 14,5 metro, atvertų KLASCO dar didesnes krovos perspektyvas.

Pati KLASCO bus vystoma pagal jos ir koncerno „Achemos grupė“ valdybų patvirtintą 10 metų iki 2022-ųjų programą. Joje numatyta kasmet į KLASCO terminalų plėtrą ir modernizaciją investuoti 20-40 mln. litų.