2011-11-21, 18:01
Neringos savivaldybės norą gauti dalį Kuršių marių teritorijos išskėstomis rankomis sutiko Klaipėdos rajono valdžia. Tačiau to nenori daryti šilutiškiai.
Dabar Kuršių marios priklauso kranto pusėje esančioms savivaldybėms – dalis Klaipėdos miesto, dalis Klaipėdos rajono, o didžiausia dalis – Šilutės rajono savivaldybei.
Neringos savivaldybė teritorijos Kuršių mariose beveik neturi. Šilutės ir Klaipėdos rajonų valdos Kuršių mariose tęsiasi iki pat Kuršių nerijos krantų.
Tai apsunkina Neringos savivaldybei gauti ES paramą vandens turizmui plėtoti. Ji netgi negali atnaujinti Nidos uosto. Teoriškai šis yra Nidoje, įregistruotas adresu Naglių g. 14, tačiau Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad uosto statiniai yra Šilutės rajone.
Nidos savivaldybė kreipėsi į kaimynes kitapus Kuršių marių, kad jos pasidalintų šiuo vandens telkiniu. Galimybė ištaisyti sovietmečio klaidas ir dalį Kuršių marių skirti Neringos savivaldybei yra numatyta dar 1994 metais parengtoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba sutiko Neringos miesto savivaldybei padovanoti 1,5 tūkst. ha Kuršių marių dalį ties Juodkrante.
Kol kas sprendimų nepriėmė ir išsamesnės informacijos paprašė Klaipėdos miesto ir Šilutės rajono vietos politikai.
Šilutės rajone baiminamasi, kad iš jų perėmę dalį Kuršių marių neringiškiai įves ekologinį mokestį, ir šilutiškiai, plaukdami į buvusias valdas, privalės jį mokėti.
Neringiškiai tikino, kad jiems net nebuvo kilusi mintis laivams Kuršių mariose įvesti ekologinį mokestį.