2012-01-30, 11:03
Požiūriai dėl giliavandenio uosto nesuartėjo [4]
© Vidmanto Matučio nuotr.
Būtingės giliavandeniam uostui jau ieškoma partnerių užsienyje, nors neatsakyta į principinius klausimus, ar jis galės būti statomas toje vietoje kur planuojama.
Pristatomas amerikiečiams
Lankydamiesi JAV, Lietuvos atstovai didžiausiai pasaulyje konteinerių gabenimo kompanijai „Maersk Line“, kuri valdo 16–17 proc. pasaulinės konteinerių rinkos, pristatė siūlymą prisidėti statyti konteinerių terminalą planuojamame statyti Būtingės giliavandeniame uoste.
Tai buvo trečiasis pokalbis su „Maersk Line“ atstovais šia tema. Tai, kad „Maersk Line“ domina nuosavų terminalų plėtra, liudija faktas, kad JAV Norfolko uoste ji išsinuomojo 50 hektarų plotą, kur pasistatė savo terminalą.
„Mūsų tikslas yra pateikti siūlymus apie Lietuvą kaip apie saugią, patikimą šalį. Jie į Lietuvą žiūri pirmiausia kaip į tranzito šalį. Tačiau įspūdį padarė ir tai, kad iš 36 mln. tonų praėjusių metų krovos 60 proc. sudarė Lietuvos kroviniai“ – pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
Kol kas jokio konkretaus atsakymo dėl terminalo statybos „Maersk Line“ atstovai Lietuvai nėra pateikę. „Maersk Line“ atstovai yra kalbėję apie ketinimus statyti giliavandenį uostą Rusijos Kaliningrado srityje. Yra buvę kalbų ir apie „Maersk Line“ Baltijos jūros konteinerių skirstymo centrą Lenkijos Gdansko uoste, kur jau įplaukdavo įspūdingi per 300 metrų ilgio transokeaniniai konteinervežiai.
„Maersk Line“ nėra vieninteliai konteinerių gabentojai, kuriems siūlyta būsimajame Būtingės giliavandeniame uoste statyti konteinerių terminalą. Susidomėjimą yra parodę ir Vokietijos kompanija „Hapag-Lloyd“, ir JAV kompanija APL (American President Lines) atstovai.
Neatsakyta į klausimus
Kol kas nėra jokios garantijos, kad giliavandenis išorinis uostas, apie kurį Lietuvoje kalbama jau 15 metų, tikrai bus statomas Būtingėje.
Dar 2008-aisiais buvo beveik šimtaprocentinis įsitikinimas, kad giliavandenis uostas bus Klaipėdoje ties Melnrage jūroje formuojant didelę salą. Tokių uostų statybos patirtis pasaulyje yra.
Tačiau kai 2008-ųjų pabaigoje po Seimo rinkimų į valdžią atėjo dešiniosios jėgos, daug kas Lietuvoje apsivertė.
Taip pat ir dėl giliavandenio uosto statybos vietos. Ar bus šis uostas Būtingėje, priklausys nuo poveikio aplinkai vertinimo. Reikalingas tarptautinis poveikio aplinkai vertinimas, nes uostas atsiras Latvijos pasienyje. Pasiekti susitarimą su latviais bus sunku. Juo labiau, kad Latvija niekaip nepatvirtina sutarties dėl jūros sienos.
Būtingės uosto schemos rengėjai tikina, kad jis bus nutolęs nuo ginčytinos sienos su Latvija dalies. Tačiau santykiuose su latviais jų pasienyje būsimas uostas, darysiantis įtaką Latvijos krantams, gali tapti principo reikalo objektu.
Kitas niuansas, apie kurį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Eugenijaus Gentvilo susitikime su visuomene pristatant Būtingės giliavandenį uostą klausė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas. Kokio ilgio molus reikės tiesti Būtingės giliavandeniame uoste, jei tokiam uostui reikalingas natūralus 18 metrų gylis yra už 6–7 kilometrų nuo kranto?
Kol kas į šį jūros pakrančių specialisto klausimą nėra atsakyta.
