Jūra

© Vidmanto Matučio nuotr.

Skaityti komentarus
Spausdinti   Papildyti straipsnį

Pernai pasiekęs krovos rekordus, šiuos metus Klaipėdos uostas pradėjo apčiuopiamu nuosmukiu – krova krito 9,4 proc.

Planuose – didesnė krova

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administravimo direktorius Artūras Drungilas dėl to didelės tragedijos neįžvelgia. Palyginęs 2010 ir 2011 metų sausio mėnesius, jis teigė, kad šiemet pasiektas vidurkis. Šių metų pradžia pradėta antru visų laikų Klaipėdos uosto krovos rezultatu.

Ar pavyks uostui persilaužti?

Pernai krovęs 36,59 mln. tonų, šiemet uostas planuoja pasiekti 37,4 mln. tonų krovą pagal Uosto direkcijos prognozes ir 40,86 mln. tonų pagal uosto kompanijų prognozes.

Pagal direkcijos prognozes yra dėliojamas ir rinkliavų planas. Tai reiškia, kad uosto krova truks plis turi peršokti praėjusių metų rezultatus. Kitaip visose Uosto veiklos lentelėse dominuos minusai.

Laikotarpių, kai po sėkmingų metų ateina nuosmūkis Klaipėdos uosto istorijoje yra buvę. Būta ir tokių periodų, kai krova kelis metus trypčiojo vietoje. Didelės kasmetės investicijos į uostą yra lyg ir garantas, kad krovos rezultatai nuolat kryps aukštyn.

Apčiuopiamos priežastys

A.Drungilas dar nemano, kad šių metų krovos rezultatai jau „įstrigo minuse“. Priežastys, kodėl krauta mažiau krovinių, yra aiškios. Kaip dažnai sausį būna, kompanijos nespėjo kai ko susiderinti, nepasirašė sutarčių.

Pirmiausia, ryškiai net 27,6 proc. mažiau nei pernai, krauta birių trąšų. Tai lėmė, kad Baltarusijos kompanija „Belkalij“ dar nesudarė sutarčių su Azijos trąšų pirkėjais. Pernai sausį baltarusių trąšos per uostą gabentos be jokių kliūčių. Kada bus pasirašytos sutartys šiemet? Yra buvę atvejų, kai sutartis su tiekėjais baltarusiai pasirašė tik metų viduryje.

Šimtu procentų arba 66 tūkst. tonų šiemet sumažėjo cukraus žaliavos krova Klaipėdos uoste. Tai lėmė, kad pernai Rusijoje ir Baltarusijoje buvo geras cukrinių runkelių derlius, todėl nereikėjo atsivežti cukraus žaliavos.

12,3 proc. arba 50 tūkst. tonų sumažėjo ir jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis. Anot A.Drungilo, tai lėmė didėjanti konkurencija su Latvijos Liepojos ir Ventspilio uostais, kurie kopijuoja Klaipėdos linijų maršrutus.

Kita priežastis – Rusija gavo daugiau kvotų krovinius vežti per Lenkijos teritoriją.

„Esame ramūs dėl jūrų keltais gabenamų krovinių. Jų apyvarta tik didės. Sausį visada būna kritimas, nes mažiau perkama plataus vartojimo prekių“, – tikino A.Drungilas.

Dominavo mažesni laivai

Nors uoste lankėsi tiek pat laivų – 555, kaip ir pernai sausį, tačiau rinkliavų šiemet gauta 7 proc. mažiau. Iš viso per sausį gauta 11, 490 mln. litų rinkliavų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis teigė, kad šiemet į uostą atplaukė daugiau mažesnių laivų. Vienas „Panamax“ tipo laivas uostui duoda tiek pajamų, kiek 4–5 mažesni apie 10–15 tūkst. tonų pakraunami laivai.

Prieš kelis metus nuo vienos tonos Uosto direkcijos gautos rinkliavos sudarė 4,02 lito. Norėdama pritraukti daugiau krovinių, Uosto direkcija šiek tiek mažino rinkliavas. Dabar nuo vienos krautos tonos Uosto direkcija gauna apie 3,99 lito.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas mano, kad šiemet 6 proc. padidinti Lietuvos geležinkelių tarifai atsilieps Klaipėdos uosto veiklai. Iki šiol kitų

tarifų didinimus uostas kompensavo rinkliavų mažinimu.

Paskaičiuota, kad Lietuvos geležinkeliams padidinus tarifus 6 proc., Uosto direkcijai, kad gabenimo grandinėje kainos kompensuotųsi, rinkliavas reikėtų mažinti maždaug 25 proc.

„Nebeturime rezervo mažinti rinkliavų dydžius. Lietuvos transporto sistemoje įkainiai turėtų būti derinami taip, kad vieniems keliant tarifus, kitiems nereikėtų atsisakyti savo pelno dalies“, – svarstė E.Gentvilas.