Jūra

Priemonės: už vėluojančią „Begos“ pirso statybas rangovo atstovus sutartinai auklėjo ir E.Gentvilas, ir A.Kuzmarskis.
© Vidmanto Matučio nuotr.

Skaityti komentarus
Spausdinti   Papildyti straipsnį

Tai, kas vyko uosto statybose, dabartinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas vadina netvarka. Ar nauji uosto vadovai to, kas vyksta šiandien, ateityje vėlgi nevadins panašiai?

Investicijos neišnaudojamos

„Mums neberamu. Stoju į operatorių pusę. Sutartinai su Aloyzu Kuzmarskiu auklėjome rangovą. Tiksliau A.Kuzmarskis pradėjo uvertiūrą. Sakė, užsirašykite, privalote tą ir tą daryti. Kitaip nebeįmanoma. Niekas nebesaugus, kai uoste vėluoja investicijos“, – tikino E.Gentvilas.

Šiems metams uoste buvo planuojama panaudoti 199 mln. litų investicijų.

Per pirmąjį pusmetį panaudota 74 mln. litų. Tai neatrodo blogai, jei palygintume, kad 2009-aisiais per visus metus buvo panaudota tik 61 mln. litų, o 2010-aisiais – 77 mln. litų investicijų.

Tiek pernai, tiek užpernai planai buvo gerokai didesni.

Kita vertus, E.Gentvilas tikina, kad statybų eigą uoste kontroliuoja. Vien birželį panaudota daugiau kaip 22 mln. litų investicijų. Nors dėl spaudimo uosto statybų sektoriuje vis kyla skandalai, uosto vadovas tai, kas vyksta, jau vadina proveržiu, kokio iki tol nebuvo.

Darbai vėluoja

Pokalbis su Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktore Roma Mušeckienė prasidėjo nuo jos pasiguodimo, kad daugelyje uosto statybos objektų darbai vėluoja.

Pastaruoju metu visi statomi objektai, išskyrus geležinkelį į krovos bendrovę „Mabre“ ir Kairių gatvės rekonstrukciją, nebuvo baigti laiku. Kai kuriuose objektuose darbai užsitęsdavo du, ir net tris kartus ilgiau.

Ir šiuo metu statomuose beveik visuose objektuose vėluojama. Anot R.Mušeckienės, problemiška yra 66 ir 67 krantinių pirso statyba. Statybas numatyta baigti šiemet. Liepos pradžioje iš 52 mln. litų buvo panaudota apie 29 proc.

„Uosto direkcija turi įtarimų, kad darbai nebus atlikti laiku. Kreipsimės į Klaipėdoje dirbančios Vokietijos kompanijos „Josef mobius bau-aktiengesellschaft“ atstovybę Hamburge. Kaip jie galvoja likviduoti atsilikimą?“ – teigė R.Mušeckienė.

Darbai vėluoja ir kituose šios kompanijos rekonstruojamuose objektuose – 8 ir 9 krantinėse. Iš 24 mln. litų kol kas panaudota tik per 4 mln. litų. Darbai turi būti baigti kitų metų kovą. Rangovo atstovai, anot R.Mušeckienės, žada atlikti darbus laiku.

Pažadai žarstomi ir dėl nuo grafiko atsiliekančių Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo, Birių krovinių terminalo geležinkelių, 143 krantinės statybų.

Pavyzdžiui, „Latvijos tilti“ buvo pažadėjusi, kad gilinimo technika prie Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo atplauks balandį, tačiau ir liepos pradžioje jos dar nebuvo.

„Rangovai nerodo didelio noro lėkti į priekį. Jei Uosto direkcija nuolat nespaustų rangovų, tai daugelis objektų ir neatsirastų laiku“, – svarstė R.Mušeckienė.