Jūra

© Vidmanto Matučio nuotr.

Skaityti komentarus
Spausdinti   Papildyti straipsnį

Iš Klaipėdos geležinkelio stoties iškilmingai išlydėtas konteinerinis traukinys „Saulė” jau pasiekė Kazachstaną. Pradėjusi kursuoti „Saulė” vertinama kaip sėkmingas projektas.

Kaip jis kūrėsi, kaip planuoja įsitvirtinti konkurencinėje rinkoje? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė tiesioginio traukinio veiklos kuratoriaus – bendrovės „VPA Logistics” vadovas Darius Beinortas.

– Ar jau galima įžvelgti kokias nors tendencijas, palyginus pirmuosius traukinio „Saulė” reisus?

– Antrasis traukinio „Saulė“ reisas yra tikras intermodalumo įrodymas. Tokią veiklą ir planavome.

Visi kroviniai skirtingi – nuo higieninių paketų iki plataus vartojimo prekių. Visi konteineriai atgabenti per Klaipėdos uostą iš ES ir ne ES šalių. Iš laivų jie iškrauti tiek Klaipėdos konteinerių, tiek „Klaipėdos Smeltės“ terminale. Kroviniai 45 konteineriuose buvo surinkti iš šešių klientų. Jie iškeliavo skirtingiems gavėjams. Ne taip, kaip pirmasis traukinys, kai buvo vienas didelis klientas.

– Kokia yra konteinerių gabenimo traukiniu „Saulė“ schema?

– Iš Klaipėdos traukinys per 7–8 paras pasiekia Kazachstano didžiausio miesto Almatos geležinkelio stotį. Iš čia jie pagal paskirtį išgabenami toliau į įvairias vietas. Didžiausia dalis jų keliauja į Kiniją. Jau kitas traukinys gabena juos iki Kazachstano – Kinijos Dostyk punkto. Šiame punkte kroviniai taip pat formuojami ir kelionei atgal į Klaipėdos uostą.

– Kiek trunka krovinio kelionė nuo pradinio iki galutinio punkto?

– Atstumai yra dideli: iki Almatos – apie šeši tūkstančiai kilometrų, iki Kinijos – dar 3–4 tūkstančiai. Įvertinome, kad pirmojo traukinio „Saulė“ kroviniai nuo pradinio taško iki krovinio gavėjo Vakarų Europoje keliavo apie 11 tūkst. kilometrų. Kelionė truko 18 parų.

– O kokia vieno konteinerio gabenimo kaina?

– Kol kas detaliau neskaičiavome. Tai darysime po antrojo reiso, nes pirmasis buvo bandomasis. Gabenti krovinius geležinkeliais kainuoja gerokai brangiau nei laivais. Tačiau laivu kroviniai iš Kinijos Vakarų Europą pasiekia maždaug per 45 paras, o mes nuo Almatos iki Klaipėdos uosto atvežame juos per 7–8 paras. Iš Kinijos iki Almatos kroviniai keliauja 5–6 paras, iš Klaipėdos uosto iki vartotojų – dar 4–5 paras. Mes laimime taupydami krovinio gabenimo laiką.

– Jūs gabenate krovinius iš Kinijos Šiaurės vakarų regiono. Tai rečiausiai apgyvendinta ir mažiausiai išvystyta Kinijos dalis. Ar nepritrūks krovinių?

– Kinija yra Kinija, ji sparčiai vystosi ne tik rytų dalyje, kur koncentruojasi didieji uostai. Planuojame, kad ir mažiau apgyvendintame Kinijos regione atsiras prekių, kurias reikės išgabenti į Vakarų Europą. O iš Vakarų Europos bus srautas ir į pačią Kiniją. Tai parodė pirmieji du mūsų reisai. Tiek iš Kinijos, tiek į Kiniją sąstatai buvo visiškai sukomplektuoti. „Saulės“ projektas bus sėkmingas tuo atveju, jei kroviniai važiuos į abi puses. Traukinys turi vežti krovinius, o ne važiuoti tuščias.

– Kokie kroviniai galėtų judėti traukiniais tarp Kinijos ir Vakarų Europos per Klaipėdos uostą?

– Pirmą kartą daugiausiai gabenome kompiuterių, elektronikos prekių. Antrasis traukinys jau vežė plataus vartojimo prekes. Yra tariamasi dėl pačių įvairiausių krovinių – netgi automobilių detalių. Šaudykliniame traukinyje „Saulė“ yra krovinių, kurie jau važiavo į Kiniją kitais būdais. Bet ieškome ir nuolatinių didesnių srautų. Traukinys nėra orientuotas į smulkias siuntas ir vienkartinius gabenimus.

– Kokia tikimybė, kad „Saulė“ pradės kursuoti pagal nuolatinį grafiką?

– Jau nuo vasario 15 dienos planuojame pastovesnį šaudyklinio traukinio „Saulė“ grafiką. Vasarį šis traukinys turėtų padaryti du reisus į Kazachstano Almatos stotį.