Jūra

Lietuviai veržėsi į jūrą

Ar daug šiandien žinome apie lietuviškąją jūrininkų rengimo mokyklą?

Iki karo jos iš esmės ir nebuvo. 1923 metais Kauno aukštesniosios technikos mokykloje buvo įkurtas Jūrų skyrius, kuris priėmė 23 mokinius. Įgiję teorinių žinių jie praktikos sėmėsi Gustavo Eriksono prekiniuose mokomuosiuose burlaiviuose „Olivebank“ ir „Archibald Russell“.

Apie tas praktikas išlikę dvejopų vertinimų. Jaunieji Lietuvos jūrininkai skundėsi, kad tuose laivuose jie buvo verčiami sunkiai dirbti – krauti laivus ir nebuvo mokomi jūrinių dalykų.

Tuometis Lietuvos diplomatas Jurgis Savickis Susisiekimo ministerijai yra pranešęs, jog rašė du laiškus kapitonui G.Eriksonui ir reikalavo, kad palengvintų studentams darbą ir mokytų jūrinės teorijos. Kapitonas G.Eriksonas atsakęs, kad yra nurodęs burlaivių kapitonams dėstyti teoriją, pasižadėjo asmeniškai prižiūrėti, kad lietuviai būtų mokomi ir švedų kalbos.

Ir vėlesniais laikais Lietuvoje stokojant jūrinio rengimo mokymų, lietuviai navigacijos paslapčių buvo siunčiamo mokytis į kitas šalis. 1930–1940 metais 35 lietuviai mokėsi Latvijos, 17 Italijos, 10 Prancūzijos, taip pat dalis Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Švedijos jūreivystės mokyklose.

Susidomėjimas jūriniais mokslais buvo didelis. Visais prieškario laikais į vieną siunčiamo mokytis jūrininko vietą pretendavo ne mažiau kaip 10 jaunuolių.

Darbdavio įvertinimas

Šiandien Lietuvos jūrininkų registre iš viso yra įrašų apie 18329 jūrininkus. Realiai laivavedžių su galiojančiais dokumentais yra 1554, mechanikų – 1490, jūreivių – 2553, pagalbinio laivų personalo – 1084.

Jūreivystės mokyklose mokosi beveik 1760 moksleivių ir studentų. Iš jų šiemet 1216 – Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, 143 – Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute, apie 400 – Klaipėdos laivininkų mokykloje.

Darbdaviai ypač vertina Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje parengtus jūrininkus ir motoristus.

„Limarko“ laivininkystės kompanijos prezidentas Vytautas Lygnugaris akcentavo, kad dabar Lietuvos jūrinio rengimo sistema užima deramą vietą akademinėje bendruomenėje.

„Darbdaviai džiaugiasi puikias auditorijas, šiuolaikinius treniruoklius turinčios Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos parengtais profesionaliais jūrininkais, jų požiūriu į darbą“, – teigė V.Lygnugaris.

Jis įteikė mokyklai transportinio refrižeratoriaus „Marsas“ maketą, kuris papuoš kuriamą Lietuvos laivybos muziejų. Penkis tūkstančius tonų šaldytų krovinių galintis gabenti dar plaukiojantis „Marsas“ yra gyvas Lietuvos laivyno istorijos liudininkas. Tokio tipo laivai jau nebestatomi.

Idėja padovanoti Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai tipinio bendrovės veikla atspindinčio laivo maketą kilo per mokyklos muziejaus atidarymo renginį. Tokia idėja galėtų pasinaudoti ir kitos laivybos kompanijos. Jos tarsi perduotų jūreivystės mokyklai fragmentą savo istorijos, kad dabartinės kartos ją perneštų į jūrinio rengimo Lietuvoje trečiąjį šimtmetį.