Jūra

© Vidmanto Matučio nuotr.

Spausdinti   Papildyti straipsnį

Lietuvos jūrinei bendruomenei šie metai buvo ypatingi – paminėta 200 metų sukaktis, kai Lietuvoje pradėti rengti jūrininkai.

Jūriškiausi miestai

Jūrinio rengimo sukakties minėjimui Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje buvo skirta keletas renginių. Šiai datai pritaikytas naujo modernaus navigacinio treniruoklio įdiegimas, mokyklos muziejaus atidarymas, 200 metų jubiliejui akcentuoti Jūros šventės renginiai.

Tikrąją 200 metų jūreivystės specialistų rengimo Lietuvoje sukakties dieną – rugsėjo 7-ąją – Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje vyko speciali paskaita seminaras, kuriame apžvelgtas jūreivystės specialistų rengimas nuo 1811-ųjų iki 2011-ųjų.

Kaip pastebėjo Saulius Lileikis, tikrosios Lietuvos jūreivystės šaknys prasidėjo nuo jūrinės mitologijos. Ji nėra tokia gausi, kaip skandinavų ar britų šalyse.

Tačiau kiekvienas lietuvis žino su jūrine sritimi susijusius mitus apie Jūratės ir Kastyčio meilę bei Eglės žalčių karalienės tragediją.

Gal šiek tiek mažiau žinomas jūrinis mitas apie Palemoną. Iš Romos pabėgęs kunigaikštis Lietuvoje prie Nemuno, Dubysos ir jūros įkūrė savo karaliją. Palemono sūnūs Kunas įkūrė Kauną, o Borkus – Jurbarką. Būtent Kaunas, Jurbarkas ir Klaipėda nuo seno laikomi jūriškiausi Lietuvos miestai.

Lietuviški korpusai ir burės

Istorikas Dainius Elertas mano, kad rugsėjo 7-oji yra ta data, kurią jūrinė Lietuva turėtų prisiminti kasmet. Tuomet 1811-ųjų rugsėjo 7-ąją Klaipėdoje įvyko pirmasis šturmanų egzaminas. Jį priiminėjo uosto locmanai.

Tai byloja, kad Klaipėda jau buvo jūrininkystės paveiktas miestas. Apie tai liudija miesto žemėlapiuose nurodytos Didžioji locų ir Mažoji locų gatvės.

XVIII a. Klaipėda buvo burlaivių miestas. Tuomet, kaip pastebėjo D.Elertas, jų nuolat būdavo gerokai daugiau nei dabar atplaukia per regatas. Iš Klaipėdos uosto į Angliją, Daniją, Švediją keliavo medieną ir kitos prekės.

Istorikai sutaria, kad tuo laiku nemaža dalis tame Anglijos burinių laivų buvo statyti iš lietuviškos medienos, kamšyti lietuviškomis kanapėmis, o burės plazdėjo austos iš lietuviškų linų.

Jūrininkystės klestėjimo laikas

Klaipėdoje jautėsi prūsiškosios jūrinės kultūros įtaka.

1829 metais Klaipėdoje įsteigta karališkoji navigacijos mokykla jūrų burlaivių kapitonams ir šturmanams. Nuo 1843 metų Klaipėdoje veikė parengiamoji arba pradinė jūreivystės mokykla. Ji iš esmės atvėrė kelią į jūrą nepasiturintiems žvejų vaikams.

XIX amžiuje Klaipėda niekuo nesiskyrė nuo Prūsijos karalystės Baltijos pakrantės miestų Altonos, Flensburgo, Apenradės, Liubeko, Vustrovo, Rostoko, Bartkės, Štralzundo, Grabovo-Štetino, Dancigo, Piluvos, kur taip pat veikė navigacijos mokyklos.

Įvairiais laikotarpiais šalia Klaipėdos navigacijos mokyklos, kuri buvo ir Turgaus gatvėje, ir šalia Dangės, veikė observatorija, laivų gelbėjimo, meteorologijos stotys. Šalia mokyklų taip pat buvo jūrinis teismas.

Jūrinių mokslų smukimas Klaipėdoje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, kai burlaivius keitė garlaiviai. 1900 metai Klaipėdai išskirtiniai tuo, kad buvo parduotas paskutinysis joje buvęs barkas.

Tačiau XIX a. pabaiga – ir naujų atradimų laikas. 1896 metais Klaipėdoje įsteigta ir pirmoji karališkoji garlaivių mašinistų mokykla. Iš esmės tai laikoma laivų mechanikų mokslų gimimo data.

Ši mokykla Klaipėdoje veikė net iki 1926 metų ir tarsi sujungė prūsiškąjį ir lietuviškąjį jūrinio mokslo laikotarpius.