Jūra

© Vidmanto Matučio nuotr.

Skaityti komentarus
Spausdinti   Papildyti straipsnį

Lietuvoje apsilankę jūrininkai gali būti raginami rašyti skundus tarptautinėms organizacijoms, kad pas mus niekas jais nesirūpina.

Pati imsis misijos

Įvardinusi tai, kad „ne viskas gerai Grybo karalystėje“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsisakė skirti pinigų Jūrininkų centre vykdomai jūrininkų aptarnavimo misijai.

Priežastis – viešoji įstaiga „Tarptautinė jūrininkų konsultavimo misija“ dirba kartu su bendrove „Jūrininkų centras“. Abiems joms vadovauja tas pats Algirdas Grybas.

„Parašėme Susisiekimo ministerijai raštą, kad tą funkciją sutinkame vykdyti patys. Galima visaip išvartalioti. Gali Seimo nariai rašyti piktus laiškus. Bet kaip būtų, jei aš sugalvočiau su bendrais įkurti locmanų „uabą“ ir pasakyčiau uosto kapitonui: pasislink, dabar aš čia noriu daryti verslą“, – klausė Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.

Uosto direkcijai nusprendus imtis jūrininkų aptarnavimo misijos, šią veiklą tikriausiai teks organizuoti rinkodaros ir administravimo direktoriui Artūrui Drungilui.

Apie tai, kaip bus vykdoma ši veikla, direkcija planuoja detaliai paskelbti vėliau.

„Negalvoju, kad jūrininkams priimti reikalingas pastatas. Įgulose nebėra po 30–50 žmonių. Daugiausiai – 15 žmonių. Įgulos mažos, todėl kapitonai išleidžia į miestą vos vieną antrą jūrininką. Didžiausia būtinybė jiems nueiti į parduotuvę nusipirkti lauktuvių. Suteiksime jūrininkams ir ryšio paslaugas“, – tikino A.Drungilas.

Į klausimą, ar bus įrengta jūrininkams koplytėlė, E.Gentvilas atsakė, kad dėl koplytėlės dar nieko nežinąs.

„Į Klaipėdą atplaukia įvairių koncesijų jūrininkai. Negi turėsime įrengti ir budistų maldos patalpas ar stačiatikių cerkvę?“ – klausė E.Gentvilas.

Steigs jūrininkų tarybą

Pranešimą apie tai, kad pati Uosto direkcija teiks jūrininkų buitinio ir socialinio aptarnavimo paslaugas, tarptautinės Jūrininkų misijos vadovas Algirdas Grybas sužinojo sausio viduryje.

Pranešime jam nurodyta, kad įstatymu priskirtą jūrininkų socialinio buitinio aptarnavimo funkciją Uosto direkcija vykdys siekdama efektyviau ir skaidriau naudoti lėšas.

„Palankiai priimu žinią, kad Uosto direkcija organizuos jūrininkų socialinio buitinio aptarnavimo veiklą. Džiaugiuosi, jog Uosto direkcijos suprato, kad jūrininkų aptarnavimas yra viena neatsiejamų uosto veiklų. Kaip ji tai darys – darbą atliks pati ar ką nors samdys, yra jos reikalas“, – komentavo A.Grybas.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža aiškino, kad jūrininkų socialinis buitinis aptarnavimas, kuris numatytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, yra tokia pati Uosto direkcijos funkcija, kaip uosto gilinimas ar krantinių rekonstrukcija. Tik šių veiklų kažkodėl pati Uosto direkcija nevykdo. Ji skelbia konkursus ir tai daro privačios kompanijos.

„Tegul Uosto direkcija skelbia konkursą ir perka paslaugas jūrininkų socialiniam aptarnavimui. Tegul atlieka tą funkciją taip, kaip priklauso“, – tikino P.Bekėža.

Nors Lietuva nėra ratifikavusi jūrininkų socialinį aptarnavimą reglamentuojančių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, tačiau Lietuva yra šios organizacijos narė ir, kaip P.Bekėžai aiškino juristai Seime, privalo tų konvencijų laikytis. Lietuva rengiasi ratifikuoti 2006 metais pasirašytą konvenciją arba vadinamąjį jūrininkų teisių bilį, kuris numato ir jūrininkų socialinį-buitinį aptarnavimą.

„Yra numatyta, kad turi būti įsteigta nacionalinė jūrininkų taryba. Į ją įeitų Jūrininkų sąjungos, Uosto direkcijos, kitų jūrinių organizacijų atstovai. Jie turėtų kontroliuoti, kaip Lietuvoje laikomasi jūrininkų teisę užtikrinančių tarptautinių dokumentų“, – teigė P.Bekėža.

Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovas Evaldas Zacharevičius mano, kad nacionalinė jūrininkų taryba turėtų būti sukurta kaip įmanoma greičiau. Dabar susidaro situacija, kad nėra kam kontroliuoti, kaip vykdomos jūrininkų socialinio buitinio aptarnavimo funkcijos. Joms vykdyti per metus galima skirti 1000 ar 6 tūkst. litų ir teigti, kad viskas yra gerai.