Jūra

Folkloras: išgėrimai, jūrininkai ir jūra pagimdė daugybę posakių, pavyzdžiui, girtam jūra – iki kelių arba keliame taures už tuos, kurie jūroje.
© 52drawings.com nuotr.

Skaityti komentarus
Spausdinti   Papildyti straipsnį

Kai per bortą iškrenta jūrininkas ar ramiu oru laivas užplaukia ant seklumos, dažnai kyla įtarimų, kad kaltas alkoholis.

Gamindavo „braškę“

Girti jūrininkai laivuose nėra didelė naujiena. Žvejybiniuose laivuose tai netgi įprastas reiškinys. Į žūklę tiek marių, tiek jūros žvejai neplaukia be „atsargų“. Kol laivas skrodžia bangas, vyrai „padaro po gramą“. Sugrįžimas iš žvejybos ir laimikis taip pat aplaistomi.

Tokios žvejybos tradicijos yra atėjusios ir iš tarybinių laikų.

Žvejybinių laivų jūreivis ir laivo bocmanas Rimantas Ragaišis prisimena, kad kol laivas savaitę ir ilgiau plaukdavo į Atlanto vandenyno žvejybos rajoną, būdavo „naikinamos“ pasiimtos „atsargos“.

Netgi buvo įteisinta oficialiai, kad jūroje sutinkant Naujuosius metus dviem žvejams priklauso pusė litro „Staličnajos“. Žvejojant Afrikos zonoje, kasdien jūreiviams buvo duodama 100-200 gramų vyno norma. Gydytojai rekomendavo, kad tai per karščius organizme padeda išsaugoti skysčius ir įgulos darbingumą.

„Žvejybos rajone išgėrimai būdavo mažesni. Viskas priklausydavo nuo to, ar duos virėjas cukraus „braškei“ pasigaminti“, – prisiminė R.Ragaišis.

Per 15 metų žvejybą jis negalėjo prisiminti nė vieno tragiško įvykio, kuris kilo dėl girtavimo laivuose. Žmonės kažkaip susikoncentruodavo ir, nuplaukę į žvejybos rajoną, stengdavosi vykdyti planus, nuo kurių priklausė atlygis.

Anot R.Ragaišio, kai kuriuose žvejybiniuose laivuose mėgo išgerti ir kapitonai. Įgulos tokius kapitonus mylėjo labiau nei blaivininkus. Buvo ir tokių kapitonų, kurie išgėrę pradėdavo rodyti valdžią plūsdami ir šokdindami jūreivius.

Žvejai girtaudavo ir Tolimųjų Rytų žvejybiniame laivyne, kur R.Ragaišis praleido trejus metus. Populiariausias jūrininkų gėrimas buvo ta pati „braškė“. Dažnai išgėrimai vykdavo ir siaučiant štormui. Žvejoti negalima, o alkoholis sunkiu momentu lyg ir ramindavo nervus.

Lengviau susitarti

Prisiminimų knygoje „Ko bangos nenuplovė“ R.Ragaišis aprašė atvejus, kai Lietuvai jau tapus nepriklausoma, girta žvejybinio laivo įgula anksčiau laiko į kapus nuvarė kapitoną.

„Pusė laivo įgulos nuolat girtavo, ignoravo kapitono įsakymus. Nebelikdavo blaivių jūrininkų, kurie galėtų budėti. Kapitonas su bocmanu keisdavosi dažnai vairinėje. Jei nėra kam budėti, tai ir dirbti nebuvo kam. Laive tvyrojo anarchija. Ramaus būdo kapitonui nepavyko suvaldyti pakrikusios įgulos. Jūreiviai kartais būdavo pikti, žiaurūs“, – rašoma knygoje.

Žvejybinių laivų įgulų nariai privačiuose pokalbiuose pasakoja ir apie laivuose sužvėrėjusius girtus jūrininkus. Užpuolus baltajai karštinei kai kuriuos tekdavo uždaryti kajutėse, kad aplinkiniams nekeltų pavojaus.

Ir mūsų dienomis laivuose vyksta girtavimai.

Šiemet birželio pradžioje į Jūrininkų ligoninę iš Baltijos jūroje žvejojusio laivo buvo pristatytas subadytas žvejys. Jis aiškino, kad per išgertuves jį peiliu sužalojo laivo mechanikas.

Pernai žiniasklaidoje nuskambėjo atvejis, kai girtas Lietuvos laivo, kuris plukdė žuvis, kapitonas užplaukė ant seklumos prie Bornholmo.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos nuomone, kai kurioms kompanijoms yra netgi naudinga priimti stiklelį mėgstančius jūrininkus. Su išgeriančiais žmonėmis galima lengviau susitarti, jie mažiau pretenzingi, kai laiku negauna atlyginimų.

Jūrininkų kolektyvinėse sutartyse yra numatoma, kad girtuokliavimas laivuose, kaip numato Lietuvos įstatymai, yra kvalifikuojamas kaip darbo drausmės pažeidimas. Išgėręs jūrininkas turi būti nušalintas nuo darbo. Alkotesteriu, kurį privalo turėti visų laivų kapitonai, pamatuojamas girtumas ir surašomas pažeidimo aktas.

Ar visada tokios tvarkos laikomasi? Ypač jei laive yra ir išgerti mėgstantis kapitonas?