Jūra

© Vidmanto Matučio nuotr.

Skaityti komentarus
Spausdinti   Papildyti straipsnį

Prie Būtingės siūloma pastatyti giliavandenį uostą, kuris jau 2020 metais galėtų krauti pirmąsias tonas krovinių.

Tilptų ir dujos, ir nafta

Kompanija „Inros Lackner AG“ kartu su partneriais „Ernst & Young Baltic“ ir „SIA Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ atlieka giliavandenio uosto išvystymo Būtingėje studiją. Ji bus baigta iki 2012 m. vasario pabaigos.

Šiuo metu yra parengti trys būsimojo uosto išdėstymo variantai. Pagal visus juos Būtingės giliavandenis uostas būtų teritorijoje tarp dabartinio „Orlen Lietuva“ Būtingės naftos terminalo ir Baltijos jūros. Į jūrą būtų „išnešta“ uosto akvatorija su molais ir dalimi krantinių.

Pagal visas schemas giliavandenis uostas būtų statomas ant dabartinės Būtingės naftos terminalo vamzdyno, kuris nutiestas į plūdurą, trasos.

Studijos rengėjai siūlo Būtingės giliavandeniame uoste įrengti 11 krantinių. Penkios būtų skirtos konteineriams krauti. Būtingės uoste galėtų būti įrengtas iki 3,5 mln. TEU per metus pajėgumo konteinerių terminalas. Trys krantinės galėtų būti skirtos krauti įvairiems kroviniams – trąšoms, metalams, naftos produktams. Taip pat būtų krantinė, skirta priimti naftą vietoje panaikinto Būtingės naftos terminalo plūduro. Naujajame uoste turėtų atsirasti vietos ir suskystintų gamtinių dujų terminalui.

Ne viskas įvertinta

Į uostą vestų dvigubo eismo laivybos kanalas. Preliminariai uosto išorėje kanalo plotis galėtų būti 600 metrų, tarp molo galvučių 300 metrų. Uosto viduje preliminariai būtų įrengtas 600 metrų spindulio laivų apsisukimo ratas.

Uoste būtų įrengti neįprastos konstrukcijos molai. Remiantis kiekvienu variantu, jie būtų skirtingo ilgio. Visuose variantuose bendra yra tai, kad jūroje prieš pietinį ir šiaurinį molus dar turėtų būti statomas vyraujančias vakarų ir šiaurės vakarų vėjų sukeltas bangas „gesinantis“ centrinis molas.

Studijos rengėjai priimtiniausiu vadina Būtingės giliavandenio uosto „A“ variantą. Jis ir brangiausias. Pagal „A“ variantą pastatyti Būtingės giliavandenį uostą kainuotų 3,65 mlrd. litų. Antroje vietoje – „C“ variantas. Jo statybos kaina būtų 3,37 mlrd. litų. „B“ variantas, kurio siūloma nesvarstyti, kainuotų 3,29 mlrd. litų.

Į šias sumas įskaityti ir keliai į uostą. Nuo Darbėnų būtų nutiestos dvi geležinkelio linijos. Geležinkelio vagonų skirstymo stotis būtų įrengta miške tarp Darbėnų ir Būtingės. Iš esmės turėtų būti rekonstruojama geležinkelio linija tarp Kretingos ir Darbėnų.

Automobilių kelias į Būtingės uostą būtų tiesiamas nuo Klaipėdos–Liepojos kelio. Jis turėtų būti išplatintas, įrengta Palangos apylanka, viadukas ties posūkiu į Būtingės uostą.

Į Būtingės giliavandenio uosto statybos kainą įtrauktos ne visos kelių įrengimo į uostą išlaidos. Neįtraukta vadinamosios suprastruktūros (sandėliai, krovos linijos, įvairūs tinklai, pastatai) įrengimo vertė. Ji atliekama krovą vykdančių kompanijų lėšomis. Įprasta, kad supratsruktūros vertė, bent Klaipėdos uoste, prilygsta išlaidoms į infrastruktūrą (krantines, molus, gilinimus).

Neįskaityta ir dujotiekio trasos tiesimo į uostą vertė. Preliminariais vertinimais, reikėtų nutiesti naują per 60 kilometrų ilgio dujotiekio trasą.