2011-10-10, 14:48
„Vikingo“ ir teisybės paieškos Iljičovske [1]
© Vidmanto Matučio nuotr.
Išvysti konteinerinį traukinį „Vikingas“ galutinėje stotelėje Iljičovske yra beveik tas pats kaip išsimaudyti spalį Juodojoje jūroje, nes vanduo šaltas kaip Baltijoje. Iljičovske stovėjo viena platforma, kuri per savaitę atriedės iki Klaipėdos.
Nelaiko „Vikingo“ neperspektyviu
Kiek tiksliai tarp Klaipėdos ir Iljičovsko važiuoja vagonų su konteineriais, šiandien niekas nepasakys. Kiekis menkas, nėra kuo girtis. Klaipėda nelaikomas rimtu Iljičovsko partneriu. Dėl vidinių Iljičovsko uosto administracijos problemų netgi atsisakyta priimti delegaciją iš Lietuvos ir rodyti uostą.
2010 m. iš Klaipėdos iki Ukrainos gabenti 1042 konteineriai. Iš Ukrainos į Klaipėdą – nulis. Šiemet per pirmąjį pusmetį iš Klaipėdos į Ukrainą gabenti 165 konteineriai. Iš Ukrainos į Klaipėdą – 122. Šie konteineriai nebūtinai pasiekia Iljičovską. Dalis nusėda šiaurinėje Ukrainos dalyje, dalis – Odesos uoste.
„Vikingas“ lyginamas su upe. Ji gerokai praplatėja tekėdama į jūras. Krovinių srautas tiek prieš Juodosios jūros uostus, tiek prieš Baltiją Klaipėdoje yra didžiausias. Pernai „Vikingu“ tarp Baltarusijos ir Ukrainos gabenta 41800 konteinerių, o šiemet per pirmąjį pusmetį – 31300 konteinerių.
Nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas, nei „Vikingą“ priimančios kompanijos „Iljičovskvneštrans“ valdybos pirmininko pavaduotojas bei gamybos direktorius Vasilijus Jakimovas nelaiko „Vikingo“ neperspektyviu.
„Vikingo“ problemos yra dėl nepakankamos krovinių apyvartos ir ryšių tarp Juodosios jūros ir Baltijos jūros regionų.
„Į Iljičovską „Vikingu“ atrieda daug krovinių iš pačios Ukrainos. Siaurą krovinių upelį tarp valstybių gali lemti ir neharmonizuoti sienų kirtimo įstatymai iš vienos pusės tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos, iš kitos – tarp Ukrainos ir Muitų sąjungos, kurios dalimi yra ir Baltarusija“, – tvirtino V.Jakimovas.
A.Drungilas tikino, kad „Vikingo“ veikla susijusi su brangių krovinių pervežimu. Todėl būtina ne tik gerinti sienų kirtimo procedūras, bet ir didinti šio maršruto patikimumą. Konteinerinis traukinys, anot jo, jungia Ukrainą su 46 mln. gyventojų, Baltarusiją su 9 mln. ir Lietuvą su 3 mln. gyventojų. Kai tose šalyse pradės labiau augti vartojimas, konteineriais gabenamų prekių paklausa tik didės.
Konteinerizacija žengia sparčiai. Tai parodė ir Iljičovske matytas vaizdas, kai į konteinerius kraunamos ne tik statybinės medžiagos, medvilnė, bet ir kišami išpjauti rąstai.
„Sausas uostas“ iš praeities
Iljičovske „Vikingo“ kroviniai apdorojami vadinamajame „sausame uoste“. Dar 1968 m. sukurta, o 1993 m. privatizuota kompanija „Iljičovskvneštrans“ atlieka visas uostines funkcijas, bet neturi tiesioginio išėjimo prie krantinių.
Tarybiniais laikais iš viso buvo sukurtos keturios tokios valstybės įmonės – Iljičovske, Rygoje, Nachodkoje ir prie Afganistano sienos. Per jas buvo vykdomas Tarybų Sąjungos eksportas ir importas.
Pagrindinė Iljičovsko bazės funkcija buvo Uzbekistano medvilnės eksportas. Dabar senus laikus mena tik išlikę specialūs medvilnės sandėliai su momentinėmis gaisro gesinimo sistemomis.
Privačia tapusią kompaniją „Iljičovskvneštrans“ šiandien valdo apie 2000 akcininkų. Valstybės kapitalo dalies joje nėra.
V.Jakimovas prisipažino, kad po privatizacijos iš esmės atnaujinti tik kranų ir automobilių parkai. Tai daryti vertė griežti Europos Sąjungos reikalavimai. Tačiau šalia krovininių „Scania“, „Volvo“ ar „Mercedes“ yra ir „Maz“.
Per „Iljičovskvneštrans“ pagrindiniai kroviniai gabenami į Italiją, Rusiją, Kazachstaną, Rumuniją ir Azerbaidžaną. Ukrainos rinkoje pagrindiniai klientai yra Donecke, Dnepropetrovske, Charkove, Kijeve ir Ternopolyje. Per mėnesį „Iljičovskvneštrans“ apdoroja apie 1000 konteinerių. Per metus sausame uoste kraunama maždaug vienas milijonas tonų krovinių. Bazėje kroviniai sandėliuojami, kraunami į konteinerius arba iškraunami iš jų, forminami dokumentai, pateikiami į uostą. Dalis krovinių išgabenama savu transportu. „Iljičovskvneštrans“ sukūrimas tarybiniais laikais turi įtakos vystant Iljičovsko uostą dabar. Šiame uoste buvo sukurta ypač gera geležinkelio stotis. Šiuo metu ji per parą gali apdoroti ir pateikti per 2000 vagonų. Tai atveria galimybes ateityje vystytis Iljičovsko uostui netgi tapti giliavandeniam su avanuostu, kuriam pradėtas pilti gruntas.
