2012-07-30, 18:00
Seno keturstiebio burlaivio pėdsakais [5]
© "Tugster.wordpress.com" nuotr.
Keturstiebis barkas „Moshulu“ – vienintelis išlikęs vindžameris, kuris mena denyje brasus tampiusį lietuvį Vytautą Bagdonavičių.
Konfiskavo amerikiečiai
1904 m. vokiečių verslininkas Kurtas Simersas, vadovavęs senelio įkurtai laivininkystės bendrovei, tapo dviejų komercinių burlaivių, statytų Škotijoje, savininku. Tai buvo paskutinieji XX a. keturstiebiai metaliniai barkai.
Viename jų beveik prieš 80 metų jūreiviškos patirties sėmėsi mūsų tautietis. Tai buvo gražus ir greitas 122 m ilgio burlaivis „Kurt“ (vėliau „Moshulu“). Jo triumuose tilpo apie 5 tūkst. tonų birių krovinių. Įgulą sudarė 26–30 jūrininkų, kuriems tekdavo bet kokiu oru nepaleisti iš rankų didžiulio šturvalo ir tvarkyti stiebuose keliamas 34 bures. Jų bendras plotas siekė 4180 kv. metrų.
„Kurt” dešimtmetį sėkmingai gabeno akmens anglis iš Anglijos į Pietų Ameriką, nitratus – iš Čilės į Vokietiją, kokso briketus – iš Vokietijos į Meksiką. 1914 m. „Kurt“ atplaukė pasiimti kviečių krovinio į Oregono valstijos Portlando uostą. Čia jį užklupo prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.
Nors JAV tuo metu dar laikėsi neutraliteto, amerikiečiai internavo laivą, plaukiojusį su Vokietijos vėliava, o po trejų metų, kai JAV įsitraukė į karą Europoje, jį konfiskavo. Tuomečio JAV prezidento žmonos Editos Vilson pasiūlymu laivui buvo suteiktas naujas pavadinimas – „Moshulu“, vienos indėnų genties kalba reiškiantis „bebaimis“.
Vokiečiams nesugrąžintas burlaivis JAV pakeitė bent kelis šeimininkus, kurie jį siuntė gabenti įvairiausius krovinius išilgai vakarinės Amerikos pakrantės, o taip pat į Australiją, Pietų Afriką ir kitas atkampias vietoves. Įsigalint jūrų keliuose dideliems transportiniams garlaiviams, amerikiečiai, nesitikėdami sulaukti didesnės naudos, nutarė atsikratyti burlaiviu.
Sovietų ir nacių nelaisvėje
Alandų salose Suomijoje laivininkystės kompaniją įkūręs švedas Gustavas Eriksonas turėjo didžiausią pasaulyje vindžamerių flotilę, tačiau pasitaikius progai vis dar supirkinėjo burlaivių epochos mohikanus. 1935 m. pavasarį už 12 tūkst. dolerių G.Eriksonas iš amerikiečių nusipirko „Moshulu“ ir pasiuntė jį pargabenti kviečių iš Australijos. Šis reisas burlaiviui buvo išskirtinis – jis po 22 metų vėl sugrįžo į Europą.
Nuo tada „Moshulu“ tapo nuolatiniu „kviečių regatų“ dalyviu. Kaip ir arbatinių kliperių laikais, laivas, pirmasis į Europą atgabenęs naujojo derliaus kviečius, gaudavo papildomą mokestį už kiekvieną toną. Trumpindami kelią, burlaiviai drąsiai skriejo pro audringąjį Horno kyšulį. „Moshulu“ iš viso apsuko Horno kyšulį daugiau kaip pusšimtį kartų.
Baigiantis 1938 m. žurnalas „Jūra“ paskelbė straipsnį apie V.Bagdonavičiaus 117 dienų plaukiojimo praktiką G.Eriksono burlaivyje „Moshulu“. Reikia stebėtis, kaip jis ten pateko. G.Eriksonas buvo griežtai atsisakęs priimti lietuvius praktikantus į savo laivus, kurie, plaukiodami „Olivebank“ ir „Archibald Russell“ burlaiviais, buvo sukėlę streiką Port Linkolno uoste Australijoje, skundėsi, kad praktikos metu negauna, kaip žadėta, teorinių žinių, iškildavo ir finansinių problemų.
