Jūra

© Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Skaityti komentarus
Spausdinti   Papildyti straipsnį

Pokario Lietuvoje nebuvo kito buriuotojo, pelniusio tokį populiarumą, kaip Osvaldas Kubiliūnas. Jo 80-ąsias gimimo metines penktadienį 16 valandą Sportininkų namuose (S.Daukanto g. 24) rengiasi paminėti buvę jo mokiniai ir bendražygiai.

Atvėrė vartus į jūrą

Didžiausias O.Kubiliūno, tarp draugų ir bičiulių turėjusio Kubos pravardę, nuopelnas Lietuvos buriavimo sportui yra tas, kad būdamas „Atlanto“, „Lietuvos“ ir „Žilvino“ jachtų kapitonas, daugeliui mūsų tautiečių svetingai atvėrė vartus į jūrą.

Jo vadovaujamose jachtose visada atsirasdavo vietos kiekvienam susidomėjusiajam buriavimu. Tokių, atgimus jūriniam buriavimui, buvo nemažai. Kai kuriems užtekdavo nors kartą išplaukti jachta už uosto vartų. Kiti tapdavo prisiekusiais buriuotojai. Tačiau ir vieni, ir kiti jau niekada nebegalėjo likti abejingi jūriniam Lietuvos įvaizdžiui.

Ir pats Osvaldas nuolatos veržėsi jūron. Po vidurinės baigė artimojo plaukiojimo šturmanų kursus ir 1952–1955 m. plaukiojo tada dar gyvavusiuose burlaiviuose: jūreiviu barkentinoje „Meridianas“, bocmanu ir antruoju kapitono padėjėju škunose „Albatrosas“ ir „Štilis“. Matyt, neatsitiktinai ir visas jo vėlesnis gyvenimas buvo susijęs su jūra ir laivais. Osvaldas daugelį metų vadovavo Lietuvos žuvų pramonės valdybos tiekimo kontorai, vėliau panašų darbą dirbo Lietuvos jūrų laivininkystėje.

Kubos „akademija“

Kuba liko ištikimas buriavimui iki paskutinės gyvenimo valandos. Pradėjęs buriuoti Klaipėdoje 1946 m., Osvaldas išbandė visas burvalčių klases, bet labiausiai pamėgo kilines „Drakon“ klasės jachtas.

Kiekvieną vasarą jo burlaivis, kurį pavadino prieškaryje tarptautiniuose regatose garsinusios Lietuvą jachtos „Žalčių karalienės“ vardu, sėkmingai dalyvaudavo visose respublikinėse varžybose. Kubos vadovaujama trijų žmonių įgula su šios klasės jachta net tris kartus tapo prestižinės Kuršių marių regatos nugalėtoja.

Būdamas Klaipėdos buriavimo federacijos pirmininku, rūpinosi uostamiesčio burinio laivyno papildymu, kūrė mieste buriavimo sekcijas, rengė buriavimo kursus. Juose pats dėstė jachtų aprangą, buriavimo teoriją, navigaciją, meteorologiją ir kitus buriuotojams žinotinus dalykus. Kaip Lietuvos ir Klaipėdos jūrinių plaukiojimų ir kvalifikacinės komisijos pirmininkas priiminėdavo buriuotojų egzaminus.

1967 m., kai Lietuvoje vėl atgimė jūrinis buriavimas, Osvaldui vienam pirmųjų buvo suteikta jachtos kapitono kvalifikacija. Ji suteikė teisę vadovauti bet kokio buringumo jachtai neribojant plaukiojimo rajono. Jo iniciatyva ir pastangomis Klaipėdoje atsirado pirmoji jūrinė jachta „Atlantas“. Vėliau – ir didžiausia Pabaltijyje 54 angliškų pėdų kreiserinė jachta „Lietuva“. Beveik 20 metų jis buvo nepamainomas jos kapitonas. Baigę O.Kubiliūno „akademiją“, buriuotojai papildydavo kitų jachtų įgulas, ilgam išsaugojo ištikimybę žaviam burių pasauliui.

1989 m. pagaliau išsipildė sena Osvaldo svajonė – išplaukti į vandenyną. „Lietuva“ kartu su „Audra“ ir „Daile“ pirmą kartą Lietuvos buriavimo istorijoje perplaukė Atlantą.