Piliavietės teritorijoje stovintys keli nedideli istoriniai laiveliai tapo galvos skausmu ne tik Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, bet ir Klaipėdos politikams.
Gadina uostamiesčio įvaizdį
Jau seniai aptriušę istoriniai laiveliai bado akis iš kruizinių laivų terminalo važiuojantiems turistams. Pasklido ir kalbos, kad laiveliuose įsitaisė valkatos.
Piliavietės teritorijoje esantys laiveliai jau dabar trukdo Mažosios Lietuvos istorijos muziejui už Europos Sąjungos gautas lėšas tvarkyti teritoriją.
Laiveliai yra įtraukti į kultūros paveldo objektų registrą. Jie turi savininką – Lietuvos jūrinės istorijos ir kultūros klubą „Budys”.
Įprastomis sąlygomis valstybės institucijos turėtų įpareigoti klubą „Budys” iškelti laivelius, kurie kenkia Klaipėdos įvaizdžiui. Klubo „Budys” vadovas Kostas Frankas nurodo galimą vienintelę laivelių iškėlimo vietą – į istorinį „Lindenau” laivų statyklos elingą.
„Slipas, elingo statinys yra visos tautos nuosavybė. Ant elingo reikėtų uždėti stogą, įstiklinti jo sienas ir tai būtų puikus jūrinės kultūros objektas. Jame galėtų būti restauruojami senieji laivai, įrengtas prieškarinių metalo apdorojimo staklių, kurių yra apie 40, muziejus”, – aiškino K.Frankas. Jis stebėjosi, kad elinge statomi automobiliai, o istoriniams laivams jame vietos nėra.
Istorinis elingas ir slipas yra Klaipėdos laivų remonto bendrovės dalis. Nors statinys ir yra istorinis, jame niekas nieko negali daryti be jo savininko.
Klaipėdos laivų remonto bendrovė laikosi nuostatos, kad ji klubo „Budys” laivelių į savo teritoriją neįsileis. Piliavietės teritorijoje, kurią valdo uostamiesčio savivaldybė, šiems laiveliams laikyti vietos nebėra.
Nesusikalbėjimo rezultatas
Klaipėdos jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas Valerijonas Bernotas laikosi nuostatos, kad savivaldybei padedant senieji laiveliai turėtų būti išgabenti į kokią nors kitą miesto vietą.
Istorikas Dainius Elertas tokiam veiksmui prieštarauja. Jo nuomone, istoriniai laiveliai yra Klaipėdos pilies komplekso dalis. Nėra jokios garantijos, kad išvežti kitur tie laiveliai kada nors sugrįš į piliavietę.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas mano, kad yra bent keli variantai, kaip sutvarkyti apleistus istorinius laivus. Pirma, juos galima atiduoti žmonėms, kurie finansiškai pajėgtų tuos laivelius atstatyti. Prieš kelerius metus norinčiųjų įsigyti šiuos laivelius buvo. Ar jų yra dabar, nebeaišku, nes kiurksodami piliavietės teritorijoje laiveliai sunyko.
Kitas variantas – perduoti Lietuvos jūrų muziejui. Jo vadovė Olga Žalienė tikino, kad negalėtų skirti biudžeto pinigų svetimam turtui tvarkyti. Prieš kelerius metus kilo sumanymas steigti istorinių laivų asociaciją. Ketinimas sužlugo, nes laivus valdančio klubo ”Budys” atstovai tikino, jog pats „Budys” jau yra asociacija.
L.Kavaliausko nuomone, marinistikos centro vieta Pauliaus Lindenau laivų statyklos dalyje – gera idėja. Tokių centrų yra daugelyje Vakarų Europos uostamiesčių, Senose teritorijose kuriasi laivų statyklėlės, muziejai, žuvų prekyvietės. Naujausias pavyzdys – šiemet atidarytas nuostabus jūrinis ir karo technikos muziejus Taline.
„Mane liūdina slipo ir elingo kaip kultūrinių vertybių perspektyva. Savininkai nori tą vietą apstatyti gyvenamaisiais namais. Jei Klaipėdos laivų remonto bendrovės savininkai nenorės įkurti jūrinės kultūros centrą Pauliaus Lindenau laivų statyklos dalyje, neįmanoma”, – svarstė L.Kavaliauskas.
Kitur laiveliai vertinami
Net jei ir būtų kuriamas marinistinis centras, nors kol kas nėra jokių tokio veiksmo užuomazgų, išlieka ta pati problema, kur iš piliavietės teritorijos dėti istorinius laivus.
Jūrinės kultūros koordinacinė taryba šiai, atrodytų, paprastai problemai spręsti skyrė net du posėdžius. Taryba rekomendavo, kad savivaldybės specialistai padėtų surasti vietą laivams laikinai išgabenti ir padėtų juos išvežti.
Nėra jokios garantijos, kad taip ir bus padaryta. Viena vertus klubas “Budys” lyg ir rodo iniciatyvą, kad laivelių problema būtų sprendžiama. Kita vertus, toliau žarstomi pažadai, kad netrukus, kai tik atsilaisvins dirbtuvės, pradės juos restauruoti.
„Klubo „Budys” patalpose jachtos nuolat restauruojamos, bet turime tik nedidelę patalpą, kurioje galime dirbti”, – tikino šio klubo narys Algirdas Liesis.
Tuo metu istoriniai laiveliai, kurie tarsi pamesti piliavietėje, jau daugiau kaip dešimtmetį nerestauruojami. Tris kartus piliavietės teritorijoje jie buvo perkilnoti iš vienos vietos į kitą.
Šiandien jau iškyla klausimas, ar beliko ką atstatyti. Ar tiek ilgai stovėdami istoriniai laiveliai nevirto laužo krūva? Į šį klausimą galėtų atsakyti tik ekspertizė.
Kituose kraštuose su istoriniu jūriniu paveldu tvarkomasi kažkaip padoriau. Ta pati Estija Taline įsteigė puikų muziejų. Jame eksponuojamas atstatytas prieškario Estijos kariuomenės povandeninis laivas ir žvalgybinio lėktuvo replika.
Suomiai turi puikius jūrinius centrus Turku ir Kotkoje. Juose eksponuojami senieji laiveliai, čia pat yra dirbtuvės, kur jie restauruojami.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys Norvegijoje žino bent tris dirbtuves ir jose netgi matė restauruojamą panašų laivelį, kokį turi „Budys”.
Burlaivio „Brabander” kapitonas Valdemaras Vizbaras teigė, kad panaši situacija, kaip Klaipėdoje, buvo Lenkijoje. Ten daug metų stovėjo senas dvistiebis laivelis „General Zaruski“. Jį įvertino ekspertai, o savivaldybė nupirko. Gavus Europos Sąjungos paramą, laivas buvo restauruotas. Tai kainavo net tris milijonus eurų.
„Europos Sąjungos fondai nenori duoti pinigų istoriniams laivams restauruoti, kai yra neaiškūs savininkai. Visai kitaip yra kai turtas priklauso savivaldybėms“, – akcentavo V.Vizbaras.