2012-06-18, 16:03
Garsus anglų karo laivas nepraranda populiarumo [2]
Portsmute sausame doke esantis XVIII amžiaus karo laivas „Victory“ nuolatos sulaukia didžiulio lankytojų antplūdžio. Tai vienas populiariausių pasaulio karo laivų-muziejų.
Didelis ir gerai ginkluotas
Ilgiausiai, net 157 m., britų Karališkąjame karo jūrų laivyne plaukiojęs „Victory“, į vandenį buvo nuleistas 1765 metais. Tai buvo 69 metrų ilgio, tristiebis, trijų denių pirmo rango linijinis karo laivas. Jis buvo apginkluotas įvairaus kalibro patrankomis, kurių laive visada būdavo ne mažiau kaip šimtas. Įgulą sudarė apie 850 vyrų: jūreivių, artileristų, šaulių.
Tiems laikams tai buvo didelis ir gerai ginkluotas karinis laivas. Bet jis nepasižymėjo manevringumu ir greičiu. Stiebuose turėjęs daugiau kaip 5 tūkst. kv. metrų burių, jis neviršydavo 9 mazgų (17 km/val.) greičio. Pakrančių apsaugai, piratų ir kontrabandininkų gaudymui toks laivas netiko. Jis buvo pervestas į rezervą ir, laukdamas savo „žvaigždžių valandos“, kelerius metus stovėjo prišvartuotas Medvėjaus upės krantinėje,
Prasidėjus karams jūrose su Prancūzija ir jos sąjungininke Ispanija, „Victory“ buvo perginkluotas ir beveik 10 metų sėkmingai dalyvavo daugelyje mūšių. Britų admirolai jį, kaip didžiausią ir gerai ginkluotą karo laivą, pasirinkdavo eskadros flagmanu ir iškeldavo jame savo vėliavą. Labiausiai „Victory“ išgarsėjo po to, kai 1805 m. spalio 21 d. vykusiame Trafalgaro mūšyje, jo denyje mirtinai buvo sužeistas vienas žymiausių Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno vadų Horacijus Nelsonas (1758-1805).
„Victory“ Trafalgaro mūšyje
Mūšio dieną H.Nelsonas, kaip buvo įpratęs, į „Victory“ denį išėjo labai anksti vilkėdamas admirolo mundurą su visais ordinais, tačiau be špagos. Laive jau vyko pasiruošimas būsimoms kautynėms.
Britų eskadrą sudarė 27 laivai. Ji jau prieš keletą dienų buvo užblokavusi jungtinį Prancūzijos ir Ispanijos laivyną (33 linijiniai laivai, 3 fregatai ir 2 brigai), stovintį Kadiso (pietų Ispanija) uosto išoriniame reide. Nelsono laivai, pasinaudodami palankia vėjo kryptimi, užėmė prie Trafalgaro kyšulio poziciją, kuri priešininkams užkirto kelią pasislėpti Kadiso uoste.
Maždaug 11 val. H.Nelsonas apėjo flagmaninio laivo „Victory“ baterijas ir įsakė iškelti signalą pradėti puolimą. Vėjas pradėjo silpti ir „Victory“ vos judėdamas priartėjo prie prancūzų laivo „Redoutable“. Prancūzai, pamatę H.Nelsono vėliavą, apšaudė jo laivą su ypatingu įniršiu. Artileristai ir šauliai, įsitaisę stiebuose, per keletą minučių išvedė iš rikiuotės beveik visus viršutiniame „Victory“ denyje esančius karius ir jūrininkus. Admirolas H.Nelsonas nesirūpino savo saugumu. Jis liko denyje tarp šūsnies užmuštųjų ir sužeistųjų. Tai buvo geras taikinys prancūzų snaiperiui, įsitaisiusiame savo laivo stiebe. Jo kulka pataikė į admirolo epoletą, perskrodė petį, plaučius, stuburą ir įstrigo nugaroje.
Sužeistą admirolą nunešė į apačią, kur gulėjo daug sužeistųjų. H.Nelsonas suprato, kad neišgyvens, tačiau ir toliau domėjosi mūšio eiga, davinėjo įsakymus.
Po penkias valandas trukusio mūšio „Victory“ kapitonas Tomas Hardis pasveikino H.Nelsoną su pergale. Admirolo flagmaninio laivo žurnale tą dieną buvo įrašyta :“Reti šūviai tęsėsi iki keturių su puse valandos, po pranešimo lordui vikontui Nelsonui apie pergalę, jis mirė nuo žaizdos“. H.Nelsonas mirė, žinodamas, kad įvykdė pareigą ir laimėjo savo paskutinį mūšį jūroje. Po šio mūšio Didžiosios Britanijos laivynas įsitvirtino jūrose ir sužlugdė Napoleono planuotą invaziją į britų salas.
„Victory“ kapitonas T.Hardis, vykdydamas paskutinę savo vado ir draugo valią, negalėjo pagal jūreiviškus papročius palaidoti jį jūroje, o turėjo H.Nelsono palaikus pargabenti į Londoną.
