Jūra

© Vytauto Petriko nuotr.

Skaityti komentarus
Spausdinti   Papildyti straipsnį

Šiandien sukanka septyneri metai nuo paskutiniojo didelio Lietuvą užplūdusio uragano. Mokslininkų nuomone, vertinant daugiametę patirtį, nuo sausio vidurio uraganų tikimybė blėsta.

Danė užtvindė senamiestį

Uraganas Ervinas Lietuvą užplūdo 2005 metų sausio 9 dieną. Jo metu gūsiais vėjo greitis pajūrio zonoje siekė iki 34 metrų per sekundę. Nuo jo nukentėjo pajūrio miškai, smarkiai buvo išplautos Palangos paplūdimio kopos.

Uraganas Ervinas didžiausia griaunamąja jėga smogė Norvegijai, Danijai, Olandijai. Šiose šalyse žuvo arba dingo be žinios net 134 žmonės.

Tiek pagal vėjo greitį, tiek pagal Klaipėdos laivybos kanale sukeltą vandens lygį uraganas Ervinas laikomas trečiąja nuo XX amžiaus vidurio Lietuvą siautusia stichija. Jo metu vandens lygis Klaipėdos laivybos kanale pakilo 154 centimetrus nuo vadinamojo Kronštato nulio. Išsiliejusi Danės upė buvo užtvindžiusi dalį senamiesčio – Žvejų ir Kurpių gatves.

Galingesnis uraganas Lietuvos pajūryje buvo 1999 metų gruodžio 4 dieną. Tuomet vadinamojo Anatolijaus siautėjimo metu vėjo greitis siekė iki 40 metrų per sekundę. Vandens lygis Klaipėdos uosto kanale buvo pakilęs 165 centimetrus.

Miškininkai pasakytų, kad didesnio uragano būta 2005 metais. Tąkart Ervinas miškuose išvertė 600 tūkst. kubinių metrų medienos.

Anatolijaus „išdaigų“ rezultatas buvo 350 tūkst. kubinių metrų.

Tačiau didžiausi vėjai Lietuvos pajūrį buvo užplūdę 1967 metų spalio 17 dieną. Uraganas, kuris tuomet dar neturėjo pavadinimo, Žemaitijoje išvertė per 3 mln. kubinių metrų medienos. Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas prisimena, kad 1967-ųjų uraganas buvo išvartęs ištisus miškų kvartalus.

Didžiulės žalos jis padarė ir Klaipėdos mieste. Iki 55 metrų per sekundę siekę gūsingi vėjai žymiai sukėlė vandens lygį Klaipėdos kanale. Jis buvo pakilęs net 186 centimetrus ir yra aukščiausias kada nors buvęs Klaipėdoje. Senieji gyventojai prisimena, kad išsiliejusios Danės vanduo tyvuliavo ne tik gatvėse prie upės, bet ir Teatro aikštėje, senamiestyje.

Grėsmė sumažėjo

Šiemet jau beveik pergyvenome uraganų grėsmę. Pagal daugiamečius stebėjimus, didžiausi vėjai būna iki Naujųjų metų. Kartais jie persirita ir į sausio pirmąją pusę. Tačiau užfiksuota ir išimtinių atvejų, kai dideli vėjai siautėjo ir vasarį, kovą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėjas Lionginas Pakštys tikino, kad pagal daugiametę patirtį negalima teigti, kad yra kokie nors dėsningumai, kada pasirodys stiprūs vėjai.

Šie metai – ypatingi, nes žiema šilta. Todėl yra didesnė tikimybė, kad dar gali kilti dideli vėjai. Kol kas bent iki sausio vidurio nei ryškesnių temperatūros, nei ėjo pokyčių neprognozuojama. Sausio antroje pusėje turėtų atšalti net iki 20 laipsnių. Šaltas oras sulaikytų uraganų skverbimąsi.

Paprastai uraganiniai vėjai kyla tuomet, kai susiduria šiltos Atlanto vandenyno ir šaltos žemyninės, nuo Arkties atslenkančios oro srovės. Kai Atlantas ties šiaurinės Europos krantais „išsikrauna“, tai yra atvėsta, lieka mažesnė tikimybė, kad kils uraganiniai vėjai.

Nors šiemet uragano tikimybė ir sumažėjo, tačiau ilgalaikės prognozės nėra džiuginančios. Klimatui šylant uraganų ir audrų, kai vėjo greitis yra didesnis nei 20 metrų per sekundę, tik daugės.

Anot L.Pakščio, tikimybė sulaukti stiprių vėjų yra net ir vasarą. Labiausiai nepalankūs ir stiprūs būna vakarų, pietvakarių, rečiau – šiaurės vakarų vėjai.