2011-03-25, 04:58
Banga žudikė, gamtos išdaiga, žvejų tralo gedimas, cheminiai nuodai, net analogiškas Japoniją sukrėtusiam žemės drebėjimui kataklizmas – tokias versijas vakar kėlė įvairių tarnybų specialistai, komentuodami precedento neturintį atvejį.
Chemikalus atmeta
Vakar "Klaipėda" rašė, kad dėl nežinomų priežasčių Smiltynės pajūrį nuklojo kelios tonos nugaišusių žuvų.
Baltijos brėtlingių gaišenos išmestos net pustrečio kilometro ilgio pajūrio ruože. Žuvininkystės tyrimų laboratorijos direktorius Šarūnas Toliušis, užvakar paėmęs kelis žuvų mėginius, vakar tikino, kad juose nepastebėta chemikalų pėdsakų.
"Žuvų žiaunos raudonos. Spėjame, kad jos buvo dar šviežios. Aš laikyčiausi žvejų tralo gedimo versijos", – aiškino Š.Toliušis.
Neįprastą naujieną vakar aptarinėję jūrų kapitonai kėlė bangos žudikės, kuri galėjo nukloti pajūrį gaišenomis, versiją.
Danai brėtlingius jau rinko
Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus žiniomis, Lietuvos pajūryje toks reiškinys įvyko pirmą kartą, tačiau Danijos pakrantėje ties Bornholmo sala masinis brėtlingių metimas į krantą yra užfiksuotas anksčiau.
"Mano manymu, tai gamtos padarinys. Jei būtų trūkęs tralas, būčiau radęs sužalotų žuvų. Jei jos čia būtų atsidūrusios nuo laivo nuplovus krovinį, žuvys labiau koncentruotųsi vienoje vietoje", – savo nuomonę grindė V.Petkus.
Tolygiai pasėtus brėtlingius apžiūrinėjęs V.Petkus pastebėjo, kad dėl šalto jūros vandens žuvys galėjo laikytis arčiau kranto.
"Jei staiga pakilo audra, banga galėjo jas nublokšti į krantą. Juk Smiltynės pusėje yra gilu, vietomis jūroje gylis siekia iki 20 m, o ties Šventąja vyrauja 3–8 m gylis. Vadinasi, šios žuvys galėjo čia laikytis", – aiškino V.Petkus.
Jūros pakrantę ties Smiltyne nuklojo daugybė negyvų žuvų. "Tokio vaizdo dar nebuvome matę", – vakar aikčiojo specialistai. Jau baiminamasi, kad sparčiai pakrantėje žmonių renkamos žuvys nepatektų į turgų.
