-
Vandens turizmas Klaipėdoje merdi [7]
Nors prie Piliavietės stovi daugybė keleivinių laivelių, iš Klaipėdos nėra nė vieno reguliaraus vidaus vandens turizmo maršruto.
-
Latviai dėl Šventosios uosto prašo tarpvalstybinių derybų [9]
Klaipėdos uosto direkcija stabdys jau pradėto Šventosios uosto detaliojo plano rengimą.
-
Regione prognozuojamas staigus konteinerių krovos šuolis
Prognozuojama, kad 2020 m. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Suomijos uostai kraus 8,7 mln. TEU konteinerių.
-
Klaipėdos uosto darbuotojų atleidimus lydi teismai [17]
Iki šiol dalis darbuotojų atleidimų Uosto direkcijoje buvo palydimi skambiais pareiškimais, teismais, kurie dažniausiai baigdavosi taikos sutartimis.
-
Po avarijos Liubeke Liepoja neteko kelto
Vokietijos Liubeko uoste į keltą „Urd“, kuri stovėjo prie krantinės, rėžėsi keltas „Nils Holgersson“.
-
Rusija skelbiasi pagal laivybos duomenis aplenkusi Europą
Rusijos Sankt Peterburgo uosto kapitono tarnyba sukūrė vieningą laivų informacinį centrą ir skelbiasi, kad aplenkė Baltijos šalių uostus.
-
Kas atstovaus Lietuvos žuvininkystę?
Baltijos regiono patariamosios tarybos prie Europos Komisijos nare trejų metų kadencijai tapo Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija.
-
Klaipėdos uostą gilina ir dieną, ir naktį [5]
Klaipėdos uoste pradėti didžiausi jo istorijoje vykdyti gilinimo darbai. Nors technika dirba ir dieną, ir naktį, jokio triukšmo klaipėdiečiai negirdi.
-
Pagrindinis laivų avarijų kaltininkas - jūrininkų nuovargis [1]
Taupant lėšas, dažnai jūrininkai laivuose budi pagal 6 val. darbo ir 6 val. poilsio grafiką.
-
Baltijos jūroje persiskirsto konteinerių srautai
Baltijos jūros regione atsiranda nauji uostai konteinerinės krovos rekordininkai. Tarp tokių minimas Rygos uostas ir didžiausias Švedijos Geteborgo uostas.